Ko verkia dangus?
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2536
Lietaus lašai į langą beldžia -
Prašyte prašo, kad juos įleisčiau.
Praveriu langą - ištiesiu ranką ...
Lašai, lyg ašaros, krenta į delną...
Ko verkia dangus? Kas pasakys?..
Atsakymą žino tik mano širdis.
Mintys, lyg paukštės, į dangų kyla...
Iš mano akių ašaromis lyja...
Pokalbis su likimu
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2556
Savo gyvenimo keliu einu,
Aštriais akmenimis grįstu.
Likimo rykštės plaka man pečius,
O sielą merkia įkyrus lietus...
Likime, kodėl Tu man žiaurus?
Už kokias nuodėmes ašai kenčiu?
Kodėl nelengvame gyveniimo kely
Man Laimės vis nutolini vartus?
Likimas pažvelgė giliai man į akis...
Nušvito sieloj...Baigėsi lietus...
Žmogau, dabar gal supranti?
Laimingas tu, nes tu - nesuklumpi,
O vis tolyn, tolyn eini... eini...
Prašau - būk
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2552
Būki man vėjas,
Būki man saulė,
Būk debesėliu
Žydroj padangėj.
Būki žvaigždelė
Juodoj nakty,
Būk akmenėliu
Mano kely...
Būki man viskuo,
Jei tu tik gali...
Noriu saugot tave
Savojoj širdy...
Būkime kartu
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2575
Vienas neišeik...manęs palauk -
Per gruodą ar per lietų aš ateisiu.
Ir nebijok! - už praeities klaidas
Tavęs tikrai neteisiu.
Aš noriu būt tiktai šalia
Ir tavo tvirtą petį jausti,
Kai negandos užklups,
Ar šiaurūs vėjai imtų siausti.
Būtume kaip tie pakelėje beržai -
Jie - šakomis, mes - rankomis tvirtai susikabinę...
Ir eitume kartu gyvenimo keliu
Tolyn... gilyn į rudenį... į Amžinybę...
Tšš... Vasarėlė užsnūdo
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2530
Pavargo vasarėlė nuo kaitros.
Miglos skara apsigaubė, palaukėje prisėdo...
Lyg vėjo gūsio dvelksmas,
Ruduo prie jos prisėlino...
Abu stebėjo, kaip gelsvų rugių
Laukų laukai tuštėjo.
Didžiavos, kai visuos namuos
Duona gardžia kvepėjo.
Nuliūdo, kai balti gandrai
Savus lizdus paliko.
Susigraudino vasarėlė
Ir lietumi pravirko.
Ruduo paglostė galvą jai,
Kasas žaliąsias auksu padabino.
Gervių giesmėm dainavo lopšines,
Kol vasarėlė jo glėby užmigo...
2018.09.01
Kelkis, Žemele
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2422
Sruogose plaukų išdykęs vėjas žaidžia.
Mintys skraido, maudos saulės spinduliuos.
Gaivus pavasaris tėviškėlėn grįžta,
Pasveikintas skambiosios vyturio dainos.
Žiemos nebėr... Mieloji, laikas keltis,
Žiedais šalpusnio saulė kalba su žeme.
Pasveikinki gyvenimą - į tave ateina
Nauja gyvybė, telpanti mažam lietaus laše.
Brangiausia Kalėdų dovana
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2371
Žiemos baltumas...
Ramybė...
Ilgesys...
Laukimas
Kažko nepaprasto...
Gal stebuklingo...
Kalėdinių varpų gaudimas...
Prisilietimas...
Nušvitimas!
Minčių aiškumas,
Supratimas ---
Brangiausia Kalėdų dovana -
Šalia esančių
Artimų žmonių
Širdžių plakimas!..
Daugiau įrašų...
- Vis dar tikiu
- Rasos lašelio kelionė
- Ateik į mano sapną
- Mokyklų tuštėjimo metas
- Trikampis
- Baltajam angelui
- Jei gali...
- Padainuok man, vėjau
- Ieškojimai
- Išeik, mirtie
- Gamtos prabudimas
- Didžiausia laimė - gyventi!
- Malda nukirstai miško eglutei
- SOSĖPAŽINKEM SO KAPSŪDĒS (Odė Kapsūdžiams)
- KUO NUOR MŪSA DŪŠĖ
- MONA GYVENĖMS