Rasos lašelio kelionė
/ 0
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2216
Kai atsimerkia aušra,
Rasos lašelis atgyja.
Jame suvirpa šviesa,
Spalvom įvairiausiom pražysta.
Tyriausias lašas vandens,
Pernakt ant žolės pasisupęs,
Į saulę ištiesia rankas
Ir jo čia - lyg nebuvę...
Jį saulė pakėlė aukštai
Link savęs, debesy kad pasuptų.
Tegul džiaugias žeme iš tenai,
Lietumi į ją kad sugrįžtų.