MONA GYVENĖMS

User Rating:

/ 0

Gyvenėms – tuoks jau uns:

Pėlks ė bālts,

Žāls ė rauduons...

Mainuos tuos spālvas – keitas i žmuonis...

Če uns kāp vies – lek kāp pasiotės,

Če viel spakainē lēd atsipūstė...

Anon kāp knīngā vartā pu lāpa,

Če rasi vėskuo:

Vėsor būs pėlna vakų klegiejėma

I begalėnės meilės vėrpiejėma.

Rasi če džiaugsma, širdgielas lāša,

Ė žondās rėitontės āšaras tāka...

Rasi če jouka, dārba verpēta,

I šėrdi gluostonti ruožieliū kvāpa...

Aš ton gyvēnėma īsimyliejusi

Apsauguotė nuoru nu naramiūm vieju.

Nuoru kāp vāka apsėkabīntė

Ė nu nelaimiu vėsum apgīntė.

Uns kāp tuos žvākės ognėis plevenėms,

Bet uns yr mona – mona gyvenėms!

Ėr aš anon mylu – sāva gyvēnėma!..