Ajerų plaustas

User Rating:  / 1

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 3300

Nebuvo prašymų, nebuvo pažadų,

Tik plaustas ajerų, tik vienas šokis.

Keletas laiškų.

Tik porą vasarų.

– Ką man dabar daryti?–

paklausė sąžinė.

Tu juk vis tik nepadarysi to,–

atsakė skausmas kito.

Įpilkit brunetui kavos...

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 3311

Įpilkit brunetui kavos,

jis turi dar truputį sielos,

papasakos jums apie meilę

fėjos Liolėjos ir Vėjo.

Įpilkit brunetui kavos

nes jeigu užmigs jis – pamiršit

visus taškus atskaitos...

Įpilkit brunetui kavos,

jis pamena keistą Rudenį,

kada rožių žiedlapiais snigo,

kada tris paras nesutemo,

nes Tamsą turėjęs O‘Temas

paskolino elgetai mintį,

kad gali jisai prisiminti

aklos fėjos pasakas Vėjui,

taip gali jisai prisiminti,

jeigu neužmigdamas kartos–

Įpilkit brunetui kavos.

Pavasarinę!!

User Rating:  / 1

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 3093

Eiva eiva linkui, linkui link

Rožių kalno, dega pėdos–

Imk

Mano balso stygas – griežk

„Pavasarinę!!“

Juk „beveik“ nereiškia – kad

Nurimęs –

Turiu pūti po žeme –

Tu uždek mane, Ugnine,

dainele.

Samanose mano sodo pėdos

raudonuos,

Neieškokite – nebėr manęs

kalnuos.

Du balkšvi kūnai

Plaustą ajerų skandina,

Plaukiava link Platelių

Per vyną...

Į Prūsiją

User Rating:  / 1

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 3311

Aš nebūsiu vienodas,

Tu manęs nenupieši.

Gali tiktai sugalvoti švelnias rankas,

ištiestas atiduoti, gali susapnuoti

ryškias akis, su ilgesiu į tolį žvelgiančias,

tačiau tai nebūsiu aš –

tik atspindys pažado, kad negaliu sustoti.

O jeigu to negana, juk buvo kažkur atsakymas,

surask mane pradžioje, tada dar buvau matomas.

Man reikia prasmės,

Tu manęs nesužeisi.

Gali tik pasmerkti mano minties labirintą,

vedantį į pasąmonę, gali pakartoti,

jog nesupranti, kad tave kalbinu,

nes nepriminiau to,

kas tau būtų pažįstama, priimtina ir būtina...

Vis tiek parinkai spalvas... Ir mes

(manęs nebėra) –

į gyvą Prūsiją. Kitoje tamsos pusėje.

Net nežinau kuo tu vardu. Bet vis tiek - labas!

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 3143

Nepalik manęs, kai išeisiu

Purpuriniam skliaute pasitikt

paskutinės aušros;

glostyk amžius dengiančią skraistę,

ne ledinė ji, – išsipasakos.

Nepalik manęs, kai išeisiu.

Nors mes gimę skirtingu laiku,

atmintis nemeluos...

aš mačiau kažkada, kaip kadaise

glamonės mane tavo rankos.

Nepalik net tada, kai nuteisi

mano laišką virpančiais žodžiais.

Aš atleidau tau, nes žudeisi,

Apkabinus mane kituos.

Mechaniniai paukščiai

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 3023

Kas tau plaukus suvėlė? – Netinka.

(–Tai mechaniniai paukščiai, Markiza;)

Kas suknelę suplėšė? – Ne šakos?

(–Tai mechaniniai paukščiai, Markiza;)

Kas rankas sužalojo? – Ne akmens?

(–Tai mechaniniai paukščiai, Markiza;)

Tai pagaukim tą paukščių karalių

Ir įmeskim į liepsną liepsningą,

Tegul sudega giesmės negeros,

Tegul švinta, jau švinta, te švinta.

/Visų paukščių giesmės – tėra tik ilgesni ar trumpesni tapačių (nemuzikinių) sąskambių pakartojimai.