Nimeta
/ 0
- Informacija
- Parašė Egidijus Paimbrikis
- Skaitytojų: 2548
Kažkur atminty lygiai ta pati,
kaip susigalvoju,
kaip seniai, kaip dabar sugalvoju,
žaidžia ir dainuoja, drugeliu skrajoja
mano išrinktoji.
Šįkart ji arčiau nei buvo anksčiau,
ir tariu žodžius, kuriuos branginau,
daugel metų kažkam branginau:
„būk mano širdy pirmu spinduliu,
aš tave myliu“.
____
Spengianti tyla balzganam ryte –
tai tiktai... Nimeta...
bokštuos pilkumos aibė nežinios –
tuščia planeta.