Gražute angelaite

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 2317

- Gražute angelaite, aš regiu!!

Tik nekartok, kad tai turiu

kartot, - kaskart skaudu

laukimo – kol atsakas pasieks.

- O man pabūt su tavimi,

man reik daugiau…- likimo.

Tau, rusvaplauke fėja, palikimą

dalinu lyg sueities,

tikiu, kad susiglausim,

(kaip šiurpulys jaukus oda nubėga),

mes vienas kito dainę jausim

ir nebskaudės, jau niekad

nebskaudės, mieliausia.

   Tavo vestuvė man tokia maloni;

karoliai, užsidėk karolius,

pabūk (nemato nieks) tiktai tokia,

pabūkime spiralėse greta –

aš, Paukščių Takas,

tu, Andromedos Rūsa Kasa;

kaip tu sukiesi, mano karalaite,

ar moku būt už tai dėkingas

tau?

Sėkmė- tokia: ir aš žinau,

kad man esi,

ir tu žinai, kad tavo esu

paženklintas Kerėtojas,

o varge, kaip čia pasakyta,-

rytas, juk ne tas,-

tenai, kur tu – ne vienas

monstras ir čia apstu – dar

ir gyvačių.

Ticinacana, tavo kūnas…

(aš nežinau tos vardo pasakos),

suknežink monstrams tiems

karūnas, o aš tau būsiu

atsakas – nuodai gyvačių

tepalieka ašarom iš cukraus;

gal man jas nulaižyt?

- Evijau, prometėjau dievų

    Saulės,

man su tavim gerai, nes

eisi be apgaulės.

Tik gailą pasidėk

ir bruknę šokoladinę,

mėlynę šokoladinę – turėk,

turėk mane, kai atimi

iš to galybę – pienu užgerk

saldumą – begalybę.

∞

• < Ankstesnis
• Sekantis >