Į Prūsiją

User Rating:  / 1

Informacija

Parašė Egidijus Paimbrikis

Skaitytojų: 3431

Aš nebūsiu vienodas,

Tu manęs nenupieši.

Gali tiktai sugalvoti švelnias rankas,

ištiestas atiduoti, gali susapnuoti

ryškias akis, su ilgesiu į tolį žvelgiančias,

tačiau tai nebūsiu aš –

tik atspindys pažado, kad negaliu sustoti.

O jeigu to negana, juk buvo kažkur atsakymas,

surask mane pradžioje, tada dar buvau matomas.

Man reikia prasmės,

Tu manęs nesužeisi.

Gali tik pasmerkti mano minties labirintą,

vedantį į pasąmonę, gali pakartoti,

jog nesupranti, kad tave kalbinu,

nes nepriminiau to,

kas tau būtų pažįstama, priimtina ir būtina...

Vis tiek parinkai spalvas... Ir mes

(manęs nebėra) –

į gyvą Prūsiją. Kitoje tamsos pusėje.

• < Ankstesnis
• Sekantis >