...

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė

Skaitytojų: 1758

Dienos dovanos

User Rating:  / 1

Informacija

Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė

Skaitytojų: 2769

Ilsiuos idilėje prie

jūros,

keliai į rūką atviri –

jais iškeliauja mintys

niūrios,

ne visada druska sūri...

Kvėpuoju dieviška

tyla,

ji sieloje Šopeną groja,

geltoni saulės angelai

lyg paukščiai

man pro debesis sparnais

mojuoja...

Lopšinės vygėj miega

vėjas...

Koks bučinys bangos

saldus!

Į širdį džiaugsmą šitaip

sėja

Kūrėjo meilė ir dangus...

2018-04-15

Su Mokytojų diena!

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė

Skaitytojų: 1329

Mokytojau,
tavo žodis žalesnis už žolę -
jis pasėtas su meile širdy,
jis turtingas prinokusiais sodais,
jis lyg paukštis vaikų klegesy...

Mokytojau,
spalis lapais nukloja tau taką,
kai mokyklon rugsėjais eini,
tavo žodis balsu žemės plaka -
sieloj vaiko, kur saulę randi...

Mokytojau,
vaikuose tavo žvilgsnis palieka -
jis giesmėj pasaulio sparnuoto
ir į didį gyvenimo kelią
tavo žodis išeina ne imti, o duoti...

Mokytojau,
tau stiprumo, kur ąžuolo dangūs,
tau ir vėjo, kurs debesis gena -
tegu nieks neišrauna to medžio,
kurs už žolę žalesnis išauga...


***
Mieli Mokytojai, būkite mylimi, būkit sveiki, būkit šviesūs! Kas turi praeiti, tegu praeina, o jūs likit tiesūs savo dvasios tvirtovėj...
SU MOKYTOJŲ DIENA!

Adelės Daukantaitės foto

Vakaras...

User Rating:  / 1

Informacija

Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė

Skaitytojų: 4195

Iš raudonos saulėlydžio tylos
grįžtu aš vakaru viršūnėm medžių
ir paukščių lizduose jiems pasakas 
seku,
žvilgsniu numegzdama kepurę
debesiui,
kurio nėra, kuris bevėjo vaiskume 
ištirpęs,
kuris rytoj atplauks papuošti dangų,
tuksendamas balandžio žingsniais,
ir plunksną žydinčią įmes į plaukus...
Snieguolę pabučiuos jis mano
lūpom,
žibuoklę spalvindamas mano akimis,
pamerks jis saulę į šalpusnį,
širdy kaip vaikas nusijuoks...

Balandi, aprengei mane drabužiais,
raudono vakaro tylos,
o sieloje šviesu, ten džiaugsmas 
supas,
kiekvieną pumpurą gyvenimui jis
pabučiuos...

2019-04-01

Į vakarą...

User Rating:  / 2

Informacija

Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė

Skaitytojų: 3928

Iš purpurinės vyšnių
taurės
atsigeriu karališko vakaro,
liūdesys ieško savo
gimties -
nužydėjusioj liepoje blaškosi...
Ir atsiveria vartai regėjimo - 
paklusnumo lašai plauna
kojas, 
ir koks didis ateina tikėjimas,
lyg piemuo debesim aš
klajoju...
Meilei patalą klojasi mintys, -
kur bebūčiau, grįžtu aš
namo,
ir į širdį pakviesiu aš girdintį -
kelio akmenį, žolę ir sielą,
jog sudėjus
jis būtų vienintelis - tas tikrasis
svajonių dėmuo...

2018-07-10

Mes jį vadiname...

User Rating:  / 1

Informacija

Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė

Skaitytojų: 3103

Apsivilko debesys vėjo švarkais,
tik sagas įsiūt pamiršo mintys,
pabiro iš dangaus akių , lyg iš pušies
sakai,
mėnulio šypsena ant balto žemės
tilto...

Toje vienatvės dalyje, 
kur įsikūnijęs nesumeluotas šerkšnas,
prigludo meilė ir joje
pravėrė žvilgsnį ten, kur jis užmerktas,
kuris nuo įsčių motinos šventų 
įdėtas žmoguje kaip saulės vaikas,
kuris užklotas angelo sparnu, - 
kurį vadiname širdies balsu,
kai kalbinam mes duotą žemiškąjį laiką...

Ach, tie debesys, pilkais švarkais!
Ne veltui vaikšto jie ant balto žemės
tilto -
mėnulio šypseną susirenka žmogaus
keliai,
kad mes išgirstume, kaip meilės uogos
sirpsta
šerkšnu apsnigusiais drugiais...

2019-02-10