Vakaras...
- Informacija
- Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė
- Skaitytojų: 4195
Iš raudonos saulėlydžio tylos
grįžtu aš vakaru viršūnėm medžių
ir paukščių lizduose jiems pasakas
seku,
žvilgsniu numegzdama kepurę
debesiui,
kurio nėra, kuris bevėjo vaiskume
ištirpęs,
kuris rytoj atplauks papuošti dangų,
tuksendamas balandžio žingsniais,
ir plunksną žydinčią įmes į plaukus...
Snieguolę pabučiuos jis mano
lūpom,
žibuoklę spalvindamas mano akimis,
pamerks jis saulę į šalpusnį,
širdy kaip vaikas nusijuoks...
Balandi, aprengei mane drabužiais,
raudono vakaro tylos,
o sieloje šviesu, ten džiaugsmas
supas,
kiekvieną pumpurą gyvenimui jis
pabučiuos...
2019-04-01