Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



Adelė Daukantaitė Šeškauskienė

Žodžio kišenėje, atrodo, neieškau, bet kai reikia kalbėti apie save – geriau patylėsiu. Kai anūkėms pasakoju, kad Dievas sukūrė pasaulį, kad Jis mus myli, kad Dievo kūrinija yra toks unikalus ir nepakartojamas dalykas, jos mane pertraukia ir klausia - „O kas sukūrė Dievą?“.

Gal jūs žinote atsakymą?

 

 

Adelės kūryba.

 

Vaizdo įrašai:

Adelė apie save.

Adelė skaito B.Lengvenienės eilėraštį "Angelas sargas"

Adelė skaito B.Lengvenienės eilėraštį "Rūpintojėlis"

Žemaitiška knyga vaikams

 

Knygutė vaikams ŽEMAIČIŲ kalba kelionėje pas mažąjį skaitytoją. Nuotaikinga, linksma ir spalvota, kurioje skaičiuotės, minklės, dainelės ir lopšinės (muzika Romenos Zabielienės), žaidimai ir nutikimai iš vaikystės sodų, eilės ir - žodynas, kad lengviau būtų skaityti, kad  prisimintume  ir saugotume žemaitišką kalbą...

 

Mūsų pareiga šiandien lyg medelį vaiką "skiepyti" meile  ir pagarba savo gimtajai kalbai... Ugdykime ir auginkime etninį tapatumą, saugokime  ir branginkime savo šaknis, juk jos - tai mes, mūsų Žemaitija, mūsų Lietuva...
Naudokitės proga: susitikimai  ir popietės, skirtos žemaičių kalbai!

 

 

 

Nauja poezijos knyga PRISIJAUKINK PRIGIMTĮ

Sveikiname Adelę, išleidusią poezijos knygą!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Renginio foto: Ilonos Linkevičienės

KAI IŠPLAUKIA MINTYS... Į 2021- UOSIUS...

 

Sustoji, dairaisi, kur nuėjai... Baigėsi metai ir rašai sau padarytų ir nepadarytų darbų ataskaitą. 2020 – ieji buvo dosnūs, parašytos dvi knygos: romanas „Šermukšnio akys‘ ir žemaitiška knyga vaikams „Žemaitėška kninga vākams“.

 

Sudalyvauta ir Vilniaus knygų mugėje, ir ant Gondingos piliakalno vykusioje šventėje – mugėje... Knygos iškeliavo pas mažus ir didelius skaitytojus...  Sutiktuvių Plungėj taip ir nepavyko surengti: tai karantinas, tai renginiai, susitikimai...

 

„Šermukšnio akys“ – antra prozos knyga (pirmoji – „Skambutis sielai“). Kuo įdomesnė?

Tai trys viename: moters gyvenimas, dienoraštis ir Tėvo laiškai. Įsipina detektyviniai elementai, kurie skaitytojui duoda impulsą versti puslapius toliau.  Moteris! Jos spalvingas pasaulis, tikros meilės ieškojimas, pažintis su Italija... santykių dramos...  Būna, jog sustoja gyvenimo limuzinas ir praveria duris, sakydamas: „Prašom! Bus visko: aistros, baimės, skausmo, džiaugsmo – pažinimo skonis nėra saldus...“  Ar nori gyventi kaip visi, ar nori gyventi taip, kaip pats nori? Ką duoda ir atima visuomenės nuomonė? Kaip išgirsti vidinį balsą, o išgirdus - jo klausyti? Galų gale, kas yra meilė, o kas aistra? Kaip nepaklysti, nenuskriaudžiant pačiai savęs?...

Personažai atkeliavo patys: iš aplinkos, iš draugų rato, iš pažįstamų ir sutiktų žmonių kelionėse. Privalumus ir trūkumus ras pats skaitytojas... Svarbiausia – mylėti savo kalbą ir savo gimtinę, gerbti dangaus duotą prigimtį...

Pagarbiai, Adelė Daukantaitė

PAUKŠČIAI SIDABRO ALTORIUJ

 

 

„Taip panorau pasidžiaugt... Vakar iš leidyklos Vitae Litera parsivežiau poezijos knygą ,,Paukščiai sidabro altoriuj“.

Dėkui puikiam leidyklos kolektyvui, mielajai Ingai Gatulienei, Kęstučiui Obeleniui už sumaketavimą...

Kietais viršeliais, iliustruota dailininkės Agnės Dragūnaitės...

Linkiu knygai su meile ir sėkmingai keliauti į žmones...“

 

Vos tik Facebook Adelės Daukantaitės paskyroje pasirodė ši žinutė apie naująją poezijos knygą, talentingajai poetei pasipylė sveikinimai ir linkėjimai bei pageidavimai įsigyti šį naują leidinį. Tai jau būtų šeštoji Adelės išleistoji knyga.

 

P.S. Nebijau būti subjektyvi, tačiau įspūdis apie knygą – stulbinantis. Pirmiausia, malonu paimti knygą į rankas – ji tokia graži! Neskubėdama vartau, gėriuosi ir nustembu dėl turinio - knyga sustyguota ir skambanti, apimanti nuo A iki Ž, man ji primena brangakmenių vėrinį... Skaitydama mėgausiuos kiekvienu eilėraščiu, nes beveik visi pažįstami, skaityti Adelės Daukantaitės Facebook paskyrose - dėl jų alpdavau iš susižavėjimo. Ačiū už Dovanas iš Aukščiau...
Teatsiveria šis kūrybos briliantas kiekvienam, tesuskamba sielose...

Pagarbiai,

Ilona Linkevičienė

 




 

Adelė Daukantaitė

***

prie Raudų sienos
stovėjome dviese -
aš ir mano Dievas.
toks asmeninis,
toks artimas,
prigludęs lyg rūbas
ir manyje nustojo bartis
prigimtys.
žemoji moteris atgailavo,
aukštoji moteris užkūrė
aukurą.
kaip liepsnojau!
skaudėjo kūną,
skaudėjo kiekvieną plauką,
nenukritusį be Jo valios...
iš pačių įsčių,
kur pradžių pradžia,
ištekėjo vandenys,
pilni gyvenimo druskos
ir mudu buvome dviese -
aš ir mano Dievas...


Adelė Daukantaitė

TREČIOJI DIENA...

briaunuoti vakaro labirintai,
kandžiojasi šešėlių katės...
Dieve, šiandien buvau ten,
kur trys keliai -
sakei nebūna trečio,
bet jis yra,
vingiuojantis žaliais pavasario
laukais,
kur duona kasdieninė auga
ir sės žmogus prie stalo
svečias...
koks vardas šito kelio?
upė.
joje plauki, srovė nusineša,
ten gyveni - negyveni,
matai ir nematai,
ir ten nėra sprendimų,
tik pasroviui į jūrą, vandenyną,
kur laukia du laivai:
spalvotas - baimės, melo,
į meilės laivą - siauras kelias...
kur trečias laivas, Viešpatie?
nėra.
tai buvo rūkas tavo akyse,
iš jo išėjus - gelia...