KAI IŠPLAUKIA MINTYS... Į 2021- UOSIUS...
Sustoji, dairaisi, kur nuėjai... Baigėsi metai ir rašai sau padarytų ir nepadarytų darbų ataskaitą. 2020 – ieji buvo dosnūs, parašytos dvi knygos: romanas „Šermukšnio akys‘ ir žemaitiška knyga vaikams „Žemaitėška kninga vākams“.
Sudalyvauta ir Vilniaus knygų mugėje, ir ant Gondingos piliakalno vykusioje šventėje – mugėje... Knygos iškeliavo pas mažus ir didelius skaitytojus... Sutiktuvių Plungėj taip ir nepavyko surengti: tai karantinas, tai renginiai, susitikimai...
„Šermukšnio akys“ – antra prozos knyga (pirmoji – „Skambutis sielai“). Kuo įdomesnė?
Tai trys viename: moters gyvenimas, dienoraštis ir Tėvo laiškai. Įsipina detektyviniai elementai, kurie skaitytojui duoda impulsą versti puslapius toliau. Moteris! Jos spalvingas pasaulis, tikros meilės ieškojimas, pažintis su Italija... santykių dramos... Būna, jog sustoja gyvenimo limuzinas ir praveria duris, sakydamas: „Prašom! Bus visko: aistros, baimės, skausmo, džiaugsmo – pažinimo skonis nėra saldus...“ Ar nori gyventi kaip visi, ar nori gyventi taip, kaip pats nori? Ką duoda ir atima visuomenės nuomonė? Kaip išgirsti vidinį balsą, o išgirdus - jo klausyti? Galų gale, kas yra meilė, o kas aistra? Kaip nepaklysti, nenuskriaudžiant pačiai savęs?...
Personažai atkeliavo patys: iš aplinkos, iš draugų rato, iš pažįstamų ir sutiktų žmonių kelionėse. Privalumus ir trūkumus ras pats skaitytojas... Svarbiausia – mylėti savo kalbą ir savo gimtinę, gerbti dangaus duotą prigimtį...
Pagarbiai, Adelė Daukantaitė