Ruduo ir aš
/ 0
- Informacija
- Skaitytojų: 3194
Esu lyg girios aidas
Virš tėviškės laukų,
Lyg tos ramunės žiedas
Tarp lauko akmenų.
Einu per metų kelią
Šerkšnu aš išpuošta,
Ir kartais pečius slegia
Man per sunki našta.
Mintis mana klajoja
Svajonių labirintais,
Kad jau ruduo širdyje
Nenoriu pripažinti.
Svajonės pasiklydo
Tarp praeities šešėlių.
Kaip tas ramunės žiedas
Tarp lauko akmenėlių.
Tik vėjo dainą graudžią
Aš ausyse girdžiu.
Ir vakarą apgaubia
Naktis savo šydu.