Pro žiemos langą
/ 0
- Informacija
- Skaitytojų: 3189
Takas ledinis.
Pusnys sustingo.
Vaikštau kaip pingvinas...
Grakštumas kur dingo?
Sakysi – kalta čia žiema.
Medžius užgulė sniego našta,
Visur laukai pabalę, nėra šilumos...
O visa, kas gyva,
Kas iš bado vaduos?
Pagelbėti gali
dabar jiems žmogus.
Lesyklą užplūdo
Žvirblių makalynė,
Snapu pastuksena
Genys iš eglyno.
Anądien ir volungė
Sukiojos ant tako,
O kėkštas visai
Padorumo neteko.
Viską jis stveria
Tiesiog iš panosės
Nuo mažųjų viską
Pagaut kėsinasi.
Taip gamtoje kovoja
visi už savo būvį.
Kad skriaudžia mažesnį
Į tai nebežiūri.
Bet nedaug jie tenori –
Tiktai išgyventi.
Aš žiūriu ir mąstau,
Ir suprast negaliu,
Bet kažkas panašaus
Dedasi tarp žmonių:
Gėdos jausmą praradę
Jie vagia ir lobsta,
O savo maitintojams
Barsto trupinius nuo sosto.