Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



Žiemospirgio vakaras

User Rating:  / 0

 

Pats žiemospirgis! Gręžia žvarba!

(Lygu ledą atšipusi peikena…)

Net ir meldo pūkinė verba

Ieško prieglobsčio nakčiai. Nors laikino.

 

Lekia žiemvėjis miško keliu,

Virš tankynės išskleidęs žvaigždėlapį

Ir bruknelių žalius švarkelius

Siuvinėja kankorėžių sėklomis.

 

Mėnuo gaudo šviesos žeberklu

Ledo juostomis perrištą žvyrkelį,

Vėjo pusnį po juodu karklu

Laiks nuo laiko valiūkiškai lyžteli.

 

Plonos beržo šakelės lede

Jau prinoko į spindinčius žvangalus,

Jais ir groja žiemos balades

Baltas tėviškę migdantis Angelas.

 

Vėlyva gervuogė

User Rating:  / 0

 

Spalis saulę pavogė...

Girioje klaiku!

Dieve mano, gervuogė!

Šitokiu laiku!

 

Aiškiai pasimetusi

Dėsniuose visuos,

Vargšė šalčio ratuose

Virpa nuo vėsos!

 

Pasislėpus skirpstuose

Nuo šiurpaus rudens...

Sirpus neišsirpusi...

Juk neišgyvens...

 

Rūkas saulę pavogė...

Spjaudosi ruduo...

Dieve mano, gervuoge,

Kuo padėti, kuo?

 

Rietavas

User Rating:  / 0

 

Saulė auksina gelstantį klevą

Visas parkas netrukus liepsnos...

Čia paplente nubėga Rietavas –

Tūkstantoji dalis Lietuvos.

 

Čia sustojęs prie tvenkinio kranto

Pakartot „Polonezą“ prašai...

Lapai tyliai į vandenį krenta

Lyg baudžiauninkų skausmo lašai.

 

Pulkas ančių kažkur nurypavo...

Jos sugrįš nepaklydę kely.

Toks jau mano puikusis Rietavas, –

Kad negrįžti į jį negali.

 

Saulė auksina gelstantį klevą,

Visas parkas netrukus liepsnos...

Čia paplente nubėga Rietavas–

Tūkstantoji dalis Lietuvos.

 

Gerumas

User Rating:  / 1

 

Mažais karoliukais nubėga

Gerumo suvirpintos gaidos,

Kaip angelo juokas per miegą,

Kaip vyšnių žydėjimo aidas.

 

Užleiskime vieškelį bitei

Su Dievo palaiminta duona,

Išsaugokim žiogo trimitą

Ganykloj už kaimiško kluono.

 

Tikėkim, kad bučinio burtas –

Tai mažas šios žemės stebuklas,

Nežinomos rankos sukurtas:

Kaip rožė, kaip smilga, kaip plukės.

 

Tikėkim, kad žydi papartis,

Tikėkime gintaro rūmais...

Ir nieko už nieką nebarkim,–

Tesklando tarp mūsų gerumas.

 

Ar čia Lietuva?

User Rating:  / 0

 

Kūkalis, kūkalis, kūkalis...

Dievuliau, ar čia Lietuva?

Argi tas nudrengtas medelis –

Pačių pasodinta slyva?

 

Pilkumas, pilkumas, pilkumas...

Vienintelė kaimo spalva!

Dievuliau, ar pamiškio dūmas

Dabar ir bėra Lietuva?

 

O šūvį slopinantis juokas?

O Laisvės daina vos gyva?

Dievuliau, paaiškink, jei moki,

Kurie gi iš jų – Lietuva?

 

Kai tykoja kilpom ir spąstais,

Įstatymo raidė kreiva,

Dievuliau, parodyki brastą,

Kad pereitų ja Lietuva!

 

Mano kaime

User Rating:  / 0

 

Mano kaime iš ryto geria

Nuramindami širdį gramu...

Iš bėdos šunį runkeliais šeria,

Bet neišveja jo iš namų.

 

Mano kaime varo degtinę

Už tvoros, po kaštonais žaliais...

Ardami keikias žodžiais rinktiniais,

Bet nedaužo arklių pagaliais.

 

Mano kaime romija paršą

Be lyrizmo. Taip reikia, ir tiek!

Bet po to glosto paausius vargšui:

„Pakentėk, jei gali pakentėk!

 

Čia gerumų niekas nerodo

Ir nebando gerais apsimest,

Bet kieme skambant žiemvidžio gruodui,

Katei leidžia troboj atsivest.

 

Kartais, rodos, per pypkės rūką

Nuo blevyzgų langai subyrės,

Bet vardadieniams ant atvirukų

Ieško lyrinių posmų Nėries.

 

Čia, kuo gali, tuo ir vaišina

Prie stalų, klijuote padengtų...

Ir šarvoja kaimynas kaimyną

Ant paties nuobliuotų lentų.

 

 

Šviesa Lietuvai

User Rating:  / 0

 

Kai pasimesti

Ir pradingt galėjom,

Nuklydę raistuose

Nuo kūlgrinduoto kelio,

Septynis šimtmečius

Į lietuvybę vedė

Devynios žalvarinės

Aisčių žvaigždės.

Trys salvės:

Sostinei, karaliui

Ir Valstybei!

(mes esame išdidūs

Savo laisvėj!)

Mes trokštam dvasios

Prakilnumo žodžių

Ir deginame atminimo

Laužus!

Ant piliakalnių

Ir Alkų senųjų

Uždekim laužus,

Žvakeles ir salves,

Deglus ir Amžinąją ugnį

Dar užkelkim!

Dar žarijėlę

Iš tėvų namelių!

Jeigu reikės –

Savų akių šviesumą –

Ir Lietuvos

Visus kelius apšvieskim!