Pertemptas lankas
/ 0
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 2517
Mano kaimas gerai tebeatmena,
Kaip pavasariais vyšnios žydėjo,
Bet, kai kaimą gąsdina akmeniu,
Pamažu jis ir pats akmenėja!
Gal nelaimių grandinės ir grūdina,
Bet širdis paranojiškai virpa,
Kai gyvenimo sijos išjudintos,
O vyšnia dešimt metų nesirpus.
Kai pačių pakeltieji į prakurus
Skaldo pumpurus kraunantį sodą,
Mano kaimas, paverstas juokdariu,
Klupinėja per paniekos gruodą.
Mano kaime nutilo raliavimai,
Jau gandrelis negrįžo į gūžtą...
...Daug atgavę – nieko negavome!
O juk pertemptas lankas lūžta!