Prisimenant bibliotekos atidarymą
- Informacija
- Publikuota Ketvirtadienis, 15 Lapkritis 2012 18:09
- Parašė Ilona
- Skaitytojų: 3377
Spaudoje šį rudenį labai plačiai nušviestas svarbus Plungės kultūrinio gyvenimo įvykis – Plungės viešosios bibliotekos atidarymas naujam gyvenimui prikeltoje buvusioje Mykolo Oginskio dvaro laikrodinėje.
Tačiau prisimenant spalio 13-ąją, kai iš visos Lietuvos kampelių ir net užsienio sugužėję svečiai sveikino bibliotekos direktorę Violetą Skierienę, mintys plūstelėjo lyg ir netikėta linkme.
Nuo Oginskių laikų ta ypatinga kultūros aura neapleidžia – ir ačiū Dievui! – šio gražaus Žemaičių kampelio – Babrungo krašto. Didi padėka turėtų tekti kunigaikščiams Oginskiams už jų kilnius darbus Dievui ir Tėvynei - jų neišdildomą įtaka jaučia dabartės plungiškių ir rietaviškių kartos.
Kunigaikščių Oginskių kultūrinei veiklai kilniais darbais nenusileidžia ir šiandienos kultūros židinių vadovai – Romas Matulis, Genovaitė Žiobakienė, Alvidas Bakanauskas ir Violeta Skierienė kartu su gausia kultūros darbuotojų bendruomene. Kad ir kaip pakryptų mūsų krašto istorija, šie žmonės liks pačiais iškiliausiais Plungės garbės piliečiais – nesvarbu, ar bus toks oficialus statusas suteiktas, ar ne. Jeigu senovėje buvo manyta, jog pasaulis laikosi ant trijų dramblių (ar banginių?), tai kelios plungiškių kartos gali paliudyti – Plungės kultūrinis gyvenimas klesti, laikydamasis ant keturių pamatinių gigantų – Plungės kultūros centro, Žemaičių dailės muziejaus, Mykolo Oginskio muzikos mokyklos ir Viešosios bibliotekos. Tačiau šįkart nevardinti kiekvieno jų nuopelno – tai neįmanoma aprėpti ir tinkamai įvertinti.
Daug minčių dėliojasi apie didelius ir garbingus žmones. Ačiū Dievui už tokį Oginskių palikimą.
Ir pagarbus dėkingumas Violetai Skierienei, dzūkei, savo (ne)žemaitišku užsispyrimu pranokusiai ne vieną kietą valdžios vyrą ir pasiekusiai to, kas, rodos, neįmanoma – iš griuvėsių prikelti gražuolį „palocių“, paversti jį knygų šventove. Tokia jaukia ir modernia, tiesiog tebealsuojančia Oginskių dvasia, kad nejučiomis atsidūsti – būna gi gyvenime stebuklų! Pačia geriausia prasme.
Prisiminkime tas akimirkas ir pasidžiaukime kartu:
