SAULĖGRĮŽOS KRANTE
,,Saulėgrįžos krante“ (2012 m.) atsiveria Plateliai su ežerų ežerėlių akvarelėmis, kurių piešiny per filosofinę bėgančio laiko, gyvenimo praeinamybės pojūtį įsiklausoma į save, įsižiūrima į buvimo prasmę, gimtinės gelmenas, prabylama žemaitiška tarme. Skaudokai išgyvenama dėl likimo duženų, ilgesio, kurį ,,kaip medų rinksi – nesurinksi“, todėl kreivom sudiržusių žodžių parabolėm norisi iškvėpuoti nuotaikų, svajonių ,,kekulus“, kur kiekvienas esame vandenų – žemės – dangaus akimirkų pabaigoje – pradžioje ...
Mėnulis
Mėnulis sprogsta pilnatim
Lyg gelsvas kvepiantis pyragas,
Tačiau neatsilaušiu šioj nakty
Ištirpstančio danguj krislelio.
Į delčią gręžiasi širdis,
Mėnulio pjūčiai pasiruošus,
Palikdama jo ašmenims
Neišsipildymų pyrago puotą...
Pavasarėjimas
Kasdienybės buvimo širdperšoj
Pro dyžtančio ledo properšas
Tavaruoja mėlynos akys,
Ilgesio žuvys nendrėse plakas.
Pažliugusio spindulio kory,
Šešėlių nugrimzdusių tonuose,
Gelmių gilumybėje, sako,
(Ne)meilės šukas ar šukes susirasime.
...Padrikę žolynų plaukai –
Šiapus/anapus kranto likai...