***
/ 3
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 2642
Laimės ašarų gausą pasėsiu.
Kas dar liko jose – tegu augs.
Tegu narsto po vieną kaulelį.
Už tikrumą gal nieks nenubaus?
Nesijuokit iš to, kas dar šventa.
Nebaisi juodo pykčio audra.
Kas galėtų mums kelią pakeisti,
Jei kartojat, kad meilės nėra.
Ji – žaismė, ji – nuoga basakojė,
Atsispindi stiklų vitraže.
O kas gali prie jos prisiliesti,
Pavadina likimo žvaigžde.