***
/ 0
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 2235
Apie rugiagėlę kas vakarą niūniuoji,
Apie laukų mergaites – ramunes.
Dar neišmokus rišti pėdo,
Jau kėlei spragilą ir taikei į stakles.
Ir traukė į rietimą margas raštas,
Kol skėtyn verdavai gijas.
Gerai, kad laikas nutekėjo,
O tu vis lopai laiko drobules.
Supratau – aprašysi šią dieną,
Nes dairaisi į laiko šukes.
Tik prieš srovę nubridus gyventi,
Raižai atmintį į skiauteles.