Upelis
- Informacija
- Skaitytojų: 2621
Upelis jau stebi
Pavasario būtį,
Kaip išlikt suputojus,
Visai neišdžiūti?
O žaros raudonos
Kloja žiemos guolį
Uosis šakas vynioja.
Tiesdamas jas į tolį.
Čia aš įminsiu pėdas į purvyną,
Laukymę pasieksiu,
Eisiu per eglyną.
Kuždasi čia paukščiai
Ant nuogos šakos,
Apynys vyniojas
Ant senos tvoros.
Pakeliui sodyba pūpso be langų.
Iškratysiu dulkes
Iš batų senų.
Kol dar lapai krenta
Į tylos bedugnę.
Aš geriau uždegsiu
Paskutinę ugnį.
Nubėga žodžiai
- Informacija
- Skaitytojų: 2691
Kartais žodžiai
Juoko taku nubėga.
Pykčiui lieka kelias
Pilnas akmenų.
Sekundės lekia
Negali pavyti.
Net žiedai nuvysta
Ant jaudulio delnų.
Duris pravers
Gal nuoširdumas?
Ant lūpų vyšnių
Vynas pasipils...
Nors prie širdies
Pridėsi šiltą ranką,
Bet praeities jau
Nieks nesugražins.
Nieks nesugražins...
Dega
- Informacija
- Skaitytojų: 2645
Dega dega žiema,
Balto šerkšno glėby.
Snaigės sūdo takus,
Jau ruduo praeity.
Žvaigždės krinta žemyn.
Žudo viena kitas.
Vėjas čaižo botagais
Debesėlių tvoras.
Šaltis temdo ir lipdo
Mieguistas akis.
Jei šviesos pasivogčiau,
Sunaikinčiau naktis.
Išsiausčiau aš ilgą
Kaspinėlį minčių,
Žiemos blizgantį perlą
Aš įpinčiau tarp jų.
Adventinis
- Informacija
- Skaitytojų: 2669
Kuomet upė ramybės
Savo vingiu užlies,
Gal ir medžiai nuskurę
Pakelėje budės.
Prisidenkim visi
Mes advento skara,
Veršis žodžiai maldos
Kaip karšta lavina.
Smilkalų kamuoliai
Kils aukštai lig dangaus.
Ir maldos lietuje
Mes surasim save...
Žodžiai iš širdies
- Informacija
- Skaitytojų: 2758
Gerumo žodžiams
Reikia žmogaus.
Meilės – mažytės
Dulksnos.
Šilumos – ugnies
Židiny.
Artumo – minties
Iš toli.
Ir supratus save,
Ir kalbėt širdimi...
Žodžiams reikia
Žmogaus.
Gal iš žaizdro
Iššoks kibirkštis?
Saulė švis
Ta pati, ta pati –
Gėrio daigas sudygs
Dykumoj,
Kurioje savo sielą
Pasėjai...
Ir iš Dievo aruodų
Pabirs,
Kiek žmogau,
Tu panešti gali.
Dykumoj, kurioje
Gyveni
Žodžiams reikia
Žmogaus,
Kad sudygtų tavieji
Žodžiai...
Toli
- Informacija
- Skaitytojų: 2784
Toli toli beržai su vėjais kalba,
Kur teka upė, vingiu šniokšdama,
Lietus ant tako gelsvus lapus skalbia,
Žvaigždžių padangė nepasiekiama.
Ant tavo skruosto dar ugnelės laksto,
Galbūt likučiai laužo praeities,
O tavo rankos baltos, sidabrinės,
Lyg spinduliai mėnulio pilnaties.
Jos švelniai glosto plaukus, pilnus šerkšno,
O akys dega mėlyna liepsna,
Kada nuraudęs vakaras užgęsta,
Po langu svyra balta obels šaka.
Nuslydo
- Informacija
- Skaitytojų: 2744
Nuo paskutinio laipto vėl žiema nuslydo,
Sudraskė baltąs palvą į skutus,
Ir ant asfalto lietus žlugtą skalbia,
Vilioja žaisti saulės zuikučius.
Vilnoniai pumpurai gaivina medžio šaką,
Sakai vynioja išdrėkstas žaizdas,
Upelis plauna savo seną vagą,
Kartoja tartum rytmečio maldas.
Šiltas vėjelis pyktį sudorojęs
Kedena švelniai želmenis rugių,
Pavasario varpai jau po kaštonais skamba,
Tartum šventovėj laukia žvakių degančių.
Daugiau įrašų...
- Mintys
- Metai
- Mamos vargai
- Mama
- Laiko žvilgsnis
- Iš kur tavo grožis
- Geriau tylėk
- Būsiu
- Akelės lino
- Pilkos Advento dienos
- Prie tilto
- Rudos akys
- Vyšnių kvapas
- Į tylą
- Laikas
- Malda angelui
- Anytos
- Kryžius
- Naktis trumpa
- Noriu klausti
- Ne man
- Atskridę iš toli...
- Kartais reikia pabūti vienai...
- Baltaskarės moterys
- Žemei