Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



Upelis

User Rating:  / 0

 

 

Upelis jau stebi

Pavasario būtį,

Kaip išlikt suputojus,

Visai neišdžiūti?

 

O žaros raudonos

Kloja žiemos guolį

Uosis šakas vynioja.

Tiesdamas jas į tolį.

 

Čia aš įminsiu pėdas į purvyną,

Laukymę pasieksiu,

Eisiu per eglyną.

 

Kuždasi čia paukščiai

Ant nuogos šakos,

Apynys vyniojas

Ant senos tvoros.

 

Pakeliui sodyba pūpso be langų.

Iškratysiu dulkes

Iš batų senų.

 

Kol dar lapai krenta

Į tylos bedugnę.

Aš geriau uždegsiu

Paskutinę ugnį.

 

Nubėga žodžiai

User Rating:  / 0

 

 

Kartais žodžiai

Juoko taku nubėga.

Pykčiui lieka kelias

Pilnas akmenų.

 

Sekundės lekia

Negali pavyti.

Net žiedai nuvysta

Ant jaudulio delnų.

 

Duris pravers

Gal nuoširdumas?

Ant lūpų vyšnių

Vynas pasipils...

 

Nors prie širdies

Pridėsi šiltą ranką,

Bet praeities jau

Nieks nesugražins.

 

Nieks nesugražins...

 

 

 

Dega

User Rating:  / 0

 

 

Dega dega žiema,

Balto šerkšno glėby.

Snaigės sūdo takus,

Jau ruduo praeity.

 

Žvaigždės krinta žemyn.

Žudo viena kitas.

Vėjas čaižo botagais

Debesėlių tvoras.

 

Šaltis temdo ir lipdo

Mieguistas akis.

Jei šviesos pasivogčiau,

Sunaikinčiau naktis.

 

Išsiausčiau aš ilgą

Kaspinėlį minčių,

Žiemos blizgantį perlą

Aš įpinčiau tarp jų.

 

 

 

Adventinis

User Rating:  / 0

 

Kuomet upė ramybės

Savo vingiu užlies,

Gal ir medžiai nuskurę

Pakelėje budės.

Prisidenkim visi

Mes advento skara,

Veršis žodžiai maldos

Kaip karšta lavina.

Smilkalų kamuoliai

Kils aukštai lig dangaus.

Ir maldos lietuje

Mes surasim save...


Žodžiai iš širdies

User Rating:  / 0

 

 

 

Gerumo žodžiams

Reikia žmogaus.

Meilės – mažytės

Dulksnos.

Šilumos – ugnies

Židiny.

Artumo – minties

Iš toli.

Ir supratus save,

Ir kalbėt širdimi...

 

Žodžiams reikia

Žmogaus.

Gal iš žaizdro

Iššoks kibirkštis?

Saulė švis

Ta pati, ta pati –

Gėrio daigas sudygs

Dykumoj,

Kurioje savo sielą

Pasėjai...

 

Ir iš Dievo aruodų

Pabirs,

Kiek žmogau,

Tu panešti gali.

Dykumoj, kurioje

Gyveni

Žodžiams reikia

Žmogaus,

Kad sudygtų tavieji

Žodžiai...

 

 

 

 

Toli

User Rating:  / 0

 

 

 

Toli toli beržai su vėjais kalba,

Kur teka upė, vingiu šniokšdama,

Lietus ant tako gelsvus lapus skalbia,

Žvaigždžių padangė nepasiekiama.

 

Ant tavo skruosto dar ugnelės laksto,

Galbūt likučiai laužo praeities,

O tavo rankos baltos, sidabrinės,

Lyg spinduliai mėnulio pilnaties.

 

Jos švelniai glosto plaukus, pilnus šerkšno,

O akys dega mėlyna liepsna,

Kada nuraudęs vakaras užgęsta,

Po langu svyra balta obels šaka.

 

Nuslydo

User Rating:  / 0

 

 

 

Nuo paskutinio laipto vėl žiema nuslydo,

Sudraskė baltąs palvą į skutus,

Ir ant asfalto lietus žlugtą skalbia,

Vilioja žaisti saulės zuikučius.

 

Vilnoniai pumpurai gaivina medžio šaką,

Sakai vynioja išdrėkstas žaizdas,

Upelis plauna savo seną vagą,

Kartoja tartum rytmečio maldas.

 

Šiltas vėjelis pyktį sudorojęs

Kedena švelniai želmenis rugių,

Pavasario varpai jau po kaštonais skamba,

Tartum šventovėj laukia žvakių degančių.