Rudos akys
/ 0
- Informacija
- Skaitytojų: 2733
Gražios rudos ir didelės akys...
Tokiom žiūri kaštonai rudens,
Kai dygliuoto lizdelio blakstienos
Prasivers nuo lašelio vandens.
Argi žvakių žiedai subyrėjo
Ir pažiro rudu lietumi?
Vėjas rudeniui tyliai kuždėjo:
– Ateini tu pabūt savimi...
O delčia, suvyniojus mėnulį,
Rūko skraistėje supa vaikus,
Ant šakų lapai šoka ir žiūri,
Kad gamtos namuose netylu...
Nuo artumo apdujusios šakos,
Gelsvas oras vynioja šaknis,
Bobų vasaroj maudosi akys,
Rudos akys – kaštono širdis...