Mamos vargai
/ 0
- Informacija
- Skaitytojų: 2154
Ant kaklo pinasi rankytės,
Ir krinta garbana balta,
Atrodo nieko nebetrūksta,
Pakol visai jauna mama.
Tik nežinai kada pražysta
Pavasarį balti žiedai.
Per naktį akys nesumerktos,
Prie lopšio slenka vakarai.
Tik nežinai, kai jis užaugęs,
Tau gal net ačiū nesakys,
Ir žodžiai – skaudūs tarsi dūriai –
Kas dieną širdį tau draskys.
O būna dienos ūkanotos,
Atrodo saulė nenušvis...
Ir, karčią ašarą nubraukus,
Vaikų vis lauki per naktis.