***
/ 0
- Informacija
- Parašė Daiva Rudelytė-Stončienė
- Skaitytojų: 2613
Į mane žvelgia liūdnas ir pilkas ruduo. Jo akys perveria mane skaudžiu žvilgsniu. Ruduo įsigeria į visą žemę ir visą mane.
Nugrimztu į svajonių jūrą, joje aš paskęstu, užsimirštu... svajonių jūra gili, neišsenkama, jos bangose lyg mylimojo glėbyje aš jaučiuosi stipri. Aš gyvenu svajonėmis, nes jos – vienintelis kelias į Laimę.
Užgeso vakarė žvaigždė. Mėnulis pažvelgė į mane ir nusišypsojo. Jo šypsnys mane sušildė. Naktis nedrąsiai pasibeldė į duris...