ŽALTIŪM ŽEMĖ
Irenos Stražinskaitės Glinskienės knyga žemaičių kalba "Žaltiūm žemė"
Žuodis nu autuorės
No, a na paraduoksos, ka būdama „posėnė“ žemaitė, Žemaitėjės žemė, anuos šnekta ėr papruotius mīlo na par posė ėr nė bėški na mažiau, kap žemaitē. Baisē dėdėlė duovėna gavau ėš marmalės, nuogniausės žemaitės, so pėrmāsēs pėina lašās – meilė gīvenėmou, žmuonīms ėr žemaitiu kalbā. Pėrms „ožkrats“ žemaitėškā kūrībā – ėš dabarčious jau o. a. Stonkaus Anciaus. Moni tėik sožaviejė anuo žemaitėškė eilieraštē, ka pradiejau ėr patė žuodius diedliuotė. Ėš pradiūm „ont jouka“, vo paskiaus ė rimtesnė pradiejė ėšētė.
„Žaltiūm žemė“ – ontruoji ėšlēsta kninga, bet žemaitėškā parašīta – pėrmuojė. Če atrasėt ėr poezėjės, ėr bėškėlieli pruozas rašliavieliu.
Brongus skaitītuojau, jē jau ta kninga īr tava ronkuos, tas znuočėj, ka tamīsta – truopnos žemaitis arba nuognē prijautōs žemaitēms. Bet vo gal būtė ėr tēp, ka anon vartaliuoji tėktā ėš cekaunastės! Ėr tas īr baisē gerā! No ėr kas, ka pradiuo mažomelė prėsėēs pašlebezavuotė. Baikas! Mona patarėms tavėi – naskobiek, kuožna žuodi skaitīk garsē. Būs ėr jouka, ėr nauduos.
Nasėgondink, jē kuokė majedniesnė žuodė tamīstas luokatuorē dā nabūs bovėn ožpėlėngavė (vo tuokiūm žuodiu ėr žuodelātiu atrasi na vėina ėr na do! ). Paveiziekēs i žuodīna ėr varīk tuoliau! Skaitīkēm sava tievūm kalba, kėtēp sakont, dėdžioukemuos būdamis žemaitēs!
