Literatūrinis renginys „Rašytojo, istoriko Simono Daukanto idėjų tęstinumas“ su Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininku, poetu Gintautu Černeckiu

User Rating:  / 1

Informacija

Publikuota Pirmadienis, 09 Gegužė 2022 11:29

Parašė Zita Sinkevičienė

Skaitytojų: 217

Lietuvių rašytojo, istoriko eilėmis apie lietuvių kalbą Viešosios bibliotekos direktorė, šio renginio organizatorė Zita Sinkevičienė pradėjo renginį, skirtą artėjančiai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Lietuvos Nacionalinei bibliotekų savaitei, kurios šūkis „Tvari biblioteka“.

Renginyje dalyvavo Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas, poetas G Černeckis. Viešosios bibliotekos direktorė supažindino su ilgamečio bibliofilų klubo vadovo kūrybine veikla. G. Černeckis redaguoja pirmąjį Lietuvoje bibliofilų laikraštį „Žemaičių bibliofilas“ (išleista 10 numerių).  Nuo 1996 m. laikraštyje „Plungė“ rengė „Bibliofilų puslapį“,  kurį rėmė Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondas (išleisti 122 psl.). Publikavo  per šimtą straipsnių bibliofilijos  ir knygos kultūros temomis respublikiniuose žurnaluose bei rajoniniuose laikraščiuose: „Knygotyra“, „Metai“ „Knygnešys“, „Tarp knygų“, „Lietuva ir Čekija“ „Žemaičių žemė“, „Aitvarai“, „Žemaičių bibliofilas“, „Plungė“ „Žemaičių saulutė“, „Žemaitis“ ir kt.

Poetas išleido keturis lakonikų rinkinius. Pirmoji autoriaus lakonikų knyga  „Knygos pakeleivio užrašai“ (2001). Antroji - „Slaptakeliai, slaptavietės, slaptaknygės“ (Kaunas, 2004) su Gražinos Didelytės ofortais. Trečioji – „Lakonikos“ (2012) yra ir bibliofilinis leidinys, nes tikslingai skirtas žinovams. Ketvirtoji - „Saulės gėlės sėklos“ (2021). Lakonikos terminas yra paties autoriaus sugalvotas. Lakonika, anot autoriaus, yra minties kūryba, glaudžianti sielos potyrį į eilėraščio eilutę. Tai toks mąstymo ir kalbėjimo būdas, kurio svarbiausios žymės – glaustumas ir minties pakylėjimas į transcendentines sritis.

Viešosios bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė ir bibliotekininkė Kristina Urniežienė paskaitė lakonikų iš poeto knygos „Saulės gėlės sėklos“.

Renginyje dalyvavo Akmenės gimnazijos mokytoja metodininkė Rita Ringienė, kuri skaitė pranešimą tema „Simono Daukanto padėkos plokštės“. R. Ringienė yra parengusi kraštotyros darbų: „Kruopių apylinkės kaimų toponimai ir mikrotoponimai“ (1986), „Akmenės mokyklos mokinių ir mokytojų pravardės“ (1997, 2007), „Akmenės senųjų kapinių epitafijos“ (2002), „Akmenės gyventojų vardai ir pavardės“ (2002), „Barvydžių mokyklos istorijos fragmentai“ (2004), ,,Akmenės mokytojai tremtiniai“ (2008), „Akmenės gimnazijos istorijos fragmentai“ (2012), „Akmenės žydų kapinių antkapiniai įrašai, jų vertimas į lietuvių kalbą“ (2014), „Mokytojo Vlado Rimkevičiaus laiškų archyvas.“ (2015). Pranešėja nušvietė rašytojo, istoriko Simono Daukanto gyvenimo kelią nuo jo tėvų iki paties rašytojo Simono Daukanto prasmingų gyvenimo įvykių, knygų leidybos. Svarbiausi Simono Daukanto darbai  - „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. S. Daukantas pats ir su pusšimčiu talkininkų rinko lietuvių tautosaką, parengė spaudai rinkinius „Dainės žemaičių“, „Pasakos masių“, parašė Lietuvių-lotynų ir Lenkų-lietuvių kalbų žodynus, vadovėlius „Prasma lotynų kalbos“, „Abėcėlė lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos“, išvertė iš lotynų kalbos Fedro pasakėčias.

Viešojoje bibliotekoje parengta Anapilin išėjusio bibliofilo Igno Valančiaus surinktų knygų, publikacijų paroda „Senos knygos – bičiulės“, skirta artėjančiai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Viešosios bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė mintimis pasidalijo apie kraštotyrininko, Akmenės rajono Garbės piliečio Leopoldo Rozgos parengtus kraštotyrinius darbus, apie jo indėlį įkuriant Simono Daukanto memorialinį muziejų.

Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas G. Černeckis parengė pranešimą tema: „Rašytojo, istoriko Simono Daukanto idėjų tęstinumas Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo veikloje ir Akmenės šviesuoliai Žemaičių bibliofilų sąjūdyje“. Pranešėjas  supažindino renginio dalyvius su plungiškių bibliofilų klubo, kaip knygos kultūros centro Žemaičiuose raida, knygių periodiniu „Bibliofilų puslapiu“ laikraštyje „Plungė“, leidžiamu pirmuoju ir vieninteliu Lietuvoje bibliofiliniu laikraščiu „Žemaičių bibliofilas“, metraščiais, konferencijų „Žemaičių knyga“ pranešimais, žygiais pėsčiomis ir dviračiais S. Daukanto ir M. Valančiaus keliais su knyga kuprinėje, knygų skaitymo konkursais, viktorinomis  bei kitomis  bibliofilų veiklos formomis. Skaitant įrašų-susitikimų knygą radome rašytojo Vytauto Almanio įrašą 1986.10.25 „Kurkite „Baltųjų vandenų šalį“ savyje ir būsite laimingi“. Klubo pirmininkas mintimis pasidalino apie klubo narius, apie 38-tus metus veikiantį Simono Daukanto  bibliofilų klubą, kuris, įsikūręs  1984 metais, pasiryžo stovėti lietuviško spausdinto žodžio sargyboje. Apie  S.Daukantą, kuris dėjo lietuvybei pamatus. Apie Tradicijos tęstinumo svarbą ir dvasinio tobulėjimo programą. Atsakė į skaitytojų klausimus, kaip sukurti ir tvarkyti asmenines bibliotekas, kaip suburti knygos mėgėjus, kuriems  svarbi savišvieta, saviugda ir savikūra. Kalbėta ir apie platesnį akmeniškių knygių įsitraukimą į Žemaičių bibliofilų sąjūdį. Apie aktyvius bibliofilų sąjūdžio dalyvius A.A. Igną Valantį, Simono Daukanto muziejaus vadovę, bibliofilų klubo Garbės narę Danutę Veisienę, mokytoją Ritą Ringienę. Renginio pabaigoje bibliofilas ir poetas  padovanojo Viešajai bibliotekai klubo ir savo išleistų knygų bei laikraščių „Žemaičių bibliofilas“.

Renginyje dalyvavo Simono Daukanto bibliofilų klubo tarybos nariai Aistė ir Mindaugas Talijūnai. A. Talijūnienė mintimis pasidalijo apie lietuvybę, dvasinį tobulėjimą per knygą, tęstinę klubo veiklą.

Viešosios bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė pasveikino skaitytojus, svečius su artėjančia Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena lietuvių rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais ir paskaitydama poetės Dalios Milukaitės eilėraštį apie S. Daukantą iš savo parengtos knygos „Rašau Simonui Daukantui“.

Birbynės primena Lietuvos senovę, S. Daukanto apdainuotus girias ir miškus. Renginyje koncertavo Akmenės rajono meno mokyklos birbynininkų ansamblis, vadovaujamas Algio Gulbino, kanklininkė Irena Žalimienė, mokytojas Valdas Bogavičius ir kiti. Renginio dalyvius sužavėjo nuostabi birbynių ir kanklių muzika.

Viešosios bibliotekos direktorė pakvietė renginio dalyvius į eksponuojamą dailininkės Ritos Almanis tapybos darbų parodą „Ėjimas spalvomis“.

Viešosios bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė padėkojo G. Černeckiui už prasmingą pokalbį apie bičiulystę su knyga, už pagarbą lietuviškam spausdintam žodžiui, įteikdama simbolinę žvakutę, kuri neštų Simono Daukanto šviesą per Lietuvą. Akmenės rajono tarybos narė Jolanta Januitienė padėkojo plungiškiams knygiams už jų skleidžiamą šviesą ir  naudingą visuomeninę veiklą.  Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Rimana Vapsvienė padovanojo knygų gerbiamiems svečiams.

Zita Sinkevičienė

Viešosios bibliotekos direktorė

Ir tos dienos giedrumas

User Rating:  / 1

Informacija

Publikuota Pirmadienis, 09 Gegužė 2022 11:21

Parašė Rita Ringienė

Skaitytojų: 203

Šviesa džiugina

bundantį iš vidaus

ir tas giedrumas

artina nutolusius.

(Gintautas Černeckis)

Vakar Naujosios Akmenės bibliotekoje įvyko susitikimas su Simono Daukanto bibliofilų klubo žmonėmis iš Plungės: dalyvavo klubo vadovas Gintautas Černeckis, Aistė ir Mindaugas Talijūnai su dukrele. Kalbėta(si) apie 38-tus metus trunkantį daukantiečių sąjūdį, žygius, susitikimus ir pokalbius apie knygas ir žmones. Pasakojimas dar ir su metraščių, leidinių atsivežta paroda, su dovanojamo ,,Žemaičių bibliofilo“ numeriais. Nepamirštami susitikimai su daukantiečiais Simono Daukanto muziejuje, kai jam patarnavo (kaip ne kartą pati savo darbą buvo įvardijusi) klubo Garbės narė Danutė Veisienė.

Nors vakar lakonikų kūrėjas Gintautas nebuvo lakoniškas, apie savo kūrybą tik renginio pabaigoje trumpai užsiminė, bet prieš metus išleistą knygelę popietės dalyviai norėjo įsigyti. Skaitys vis iš naujo perversdami trumpuosius eilėraščius, iliustruotus tėvo veiklos pasekėjos dukters Aistės monotipijomis (pirmąsias lakonikų knygas iliustravo Gražina Didelytė). Filosofinės minties skalsūs blyksniai iš tylos knygų kambaryje, gal iš įsižiūrėjimo į žalias tolumas, į klausiančio žmogaus akis. Ir jau neatskirsi, kas iš psichologo, istoriko, gamtameldžio žemaičio patirties. Kas palieka iš mokytojo istoriko pamokų, jei į Knygnešių gatvės pašto dėžutę krinta laiškai su skaitančio žmogaus atvaizdais vokuose. Tikrai daugiau negu didėjanti atvirukų kolekcija ar dar viena knyga keliatūkstantinėje namų bibliotekoje. Dar brangiau, kad tėvo pėdomis eina jo vaikai sakydami ,, Nebus paskutinio susirinkimo, nes mes juk ateisime.“ Bibliofilija – ne pramoga, bet visada džiaugsmas ir pokalbis, jei ir ne prieš didelę ar mažesnę auditoriją, bet būtinai dialogas. Pritartų ir Ignas Valantis, kurio brangiosios knygos ir kraštotyros aplankalai jau Viešojoje bibliotekoje. O juk taip neseniai vis turėdavo ko patikslinti, kuo pasidalinti... Dabar už jį kalba kruopščiai surinkti, sumetrikuoti tekstai ir retos knygos.

Taigi žinia kaip šviesa sklinda, ribuliuoja, ir žmonės pasiilgsta pasikalbėti – šviesti ir šviestis.

Metas grįžti namo

ir uždegti laužą

ant pilies kalno,

tamsieji atsėlina

(Iš naujosios lakonikų knygelės ,,Saulės gėlės sėklos“, p. 89)

Ilga buvo Bibliotekų savaitės diena svetingoms naujaakmeniškėms bibliotekininkėms ir jų direktorei Zitai Sinkevičienei. Ilga su dar vienu sakiniu dažnų susitikimų kronikoje. Tiesa, pasigailėjau nors vienu blykstelėjimu nepasidovanojusi paveikslo iš Ritos Almanis parodos, bet gal tą bus padaręs ir šio renginio fotografas Jonas Vapsva. Dar daug ko liko, netelpančio į jokią kišenę, kad ir birbynininkų melodijos su pažįstamų iš Meno mokyklos veidais, dar maloni staigmena su kanklėmis pritariančia Irena Žalimiene. Po renginio sužinosiu, kad atverta suaugusių muzikavimo klasė. Gal ir jos septyni užaugę vaikai džiaugiasi, kad mama groja. Gražu, lyg būčiau pagrojusi pati...

Literatai iš visos Lietuvos pagerbė knygnešių žygdarbį

User Rating:  / 0

Informacija

Publikuota Trečiadienis, 11 Gegužė 2022 18:04

Parašė Aistė Talijūnienė

Skaitytojų: 264

Kovo 16 – Lietuvos Knygnešio diena

„Būk palaimintas, žodi lietuviškas“! Tokiomis mintimis dalinosi plungiškiai ir svečiai kovo 12 dieną, Plungės viešojoje bibliotekoje, respublikinio literatūros kūrinio konkurso „Draustos knygos kelias“, skirto Lietuvos istorijos fenomenui - Knygnešių sąjūdžiui paminėti ir pagerbti, laureato bei prizininkų apdovanojimo šventėje. Renginio moderatoriai Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas Gintautas Černeckis ir Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovė Adelė Daukantaitė šeštadienio popietę sukūrė tikrą lietuvybės šventę.

Literatūros kūrinio konkursas „Draustos knygos kelias“ liudija apie istorijos simbolio - knygnešystės gyvybingumą. Kūrėjai iš visos Lietuvos atsiliepė į žemaičių bibliofilų ir literatų kvietimą savo kūryba pagerbti knygnešystės sąjūdį. Organizatoriai sulaukė net 62 autorinių darbų, 14 prozos ir 48 poezijos, iš 24 Lietuvos miestų bei miestelių. S. Daukanto Bibliofilų klubo pirmininkas G. Černeckis džiaugėsi, kad konkurse dalyvavo ir į renginį atvyko žmonės ištikimi tradicijai.

Istorikas savo kalboje priminė knygnešystės, kaip taikaus pilietinio nepaklusnumo judėjimo prieš Rusijos caro valdžios vykdytą lietuviškos spaudos draudimo politiką, istorinę reikšmę. Pažymėjo, kad „tai - žygdarbis, kurio dėka buvo sukurta nauja socialinė būtis- lietuvybė. Numalšinus bajorišką lenkų ir lietuvių 1863 – 1864 m. sukilimą, Rusijos patvaldystė nusprendė galutinai surusinti lietuvius. Ar galėjo caro valdininkai, lietuvių rusifikacijos strategai pagalvoti, kad gimtosios kalbos stos ginti paprasti žmonės - „kaimo sermėgos“ ? Lietuviškų knygų spausdinimas Rytų Prūsijoj ir knygnešystė sukūrė lietuvio tipą ir knygos kultūrą lietuvių kalba. Atkaklus pasipriešinimas daugiau kaip 40 metų carizmo vykdytai brutaliai rusifikacijai ,baigėsi imperinės ideologijos pralaimėjimu. Lietuvių tauta atgimė per knygą ir spausdintą žodį. Tai buvo lietuvybės , kaip naujos ideologijos didžiulis laimėjimas. Knygnešiai ir daraktoriai tapo liaudies švietėjais, o gimtoji  kalba buvo kaip malda. Knygnešystė  tebėra gyvas istorijos simbolis, giliai įsiskverbęs  į mūsų sąmonę.  Tautos atgimimo pranašas S. Daukantas  įžvelgė lietuvio dvasinį kodą jo būde. Istoriko  didžiausias rūpestis buvo gražinti tautai atmintį ir įduoti į rankas knygą. S. Daukanto bibliofilų klubas sovietmečiu tradiciškai vykdė knygnešystės misiją ir šiandien  kultūrą laiko valstybės išlikimo sąlyga. Turėdami  unikalią tautos sąmonę, kalbą ir paveldą, neturim leistis pražūtingam savęs niekinimui. Lietuva nėra provincija. Ir svarbiausias šviesuomenės uždavinys šiandien -  neprarasti mokyklos‘. Šia aktualia mintimi kalbėtojas užbaigė savo pasisakymą.

Konkurso kūrinių išsamią įžvalgą pateikė „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rima Česnauskienė. Mokytoja atsakingai perskaitė visus konkursui pateiktus kūrinius ir pažymėjo, kad nugalėtojai yra  visi konkurso dalyviai. Ją džiugino darbų žanrų įvairovė, meninė raiška. Poezijos žanro kūriniai skyrėsi eiliavimo  būdu  ir apimtimi - nuo ketureilių iki  prilygstančių poemai. Prozos žanro rašiniai  - nuo mažiausios apimties miniatiūrų, esė, novelių, monologų, pasakojimų iki apimtimi prilygstančių apysakoms. Mokytoja prisiminė Justino Marcinkevičiaus viename interviu pasakytus žodžius, kad pasaulio tautos nestato paminklų knygoms. Plungiškių parengtas literatūros kūrinio konkursas „Draustos knygos kelias“, anot Rimos, -  gyvas paminklas knygai.

Organizatoriai ir komisija, įvertinę visus kūrinius, išrinko laureatą ir prizininkus. Konkurso laureate  poezijos žanre tapo Danutė Vaskelaitė „Didžiojo daktaro ranka“ (Kaunas). Kadangi autorė negalėjo atvykti, jos  kūrinį perskaitė Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ narė Irena Stražinskaitė - Glinskienė. S. Daukanto bibliofilų klubas skyrė nominaciją už lakonišką ir iškilų žodį Daliai Griškevičienei iš Kelmės. Plungės miesto bibliotekos knygų klubo „Purpurinė gija“ nominacija už meniškiausią kūrinį, atiteko Ritai Juškevičiūtei-Mockeliūnienei iš Šakių. Plungės literatų klubas „Vingiorykštė“ skyrė net tris nominacijas: Janinai Matevičienei  iš Plungės už šiandieninę knygnešystę, Angelei Urbietienei iš Kretingos raj. už sielos tėvynę kalboj, Aušrai Lukšaitei Lapinskienei (Joniškis) už gimtojo žodžio kelionę. Prozos žanro laimėtojai: Birutė Kriščiūnaitė (Šiauliai) - I vieta, Danutė Vidrinskienė (Marijampolė) - II vieta, Vilija Vilkelienė (Kalvarija) ir Vygantas Pronckus (Plungė) - III vieta. Poezijos žanro laimėtojai: Gabrielė Talijūnaitė (Klaipėda) - I vieta moksleivių grupėje. Regina Miežetienė (Plungė) - I vieta, Jonas Ivanauskas (Joniškis) - II vieta, Zenė Sadauskaitė(Kaunas) - III vieta. Esė apybraižų žanro nugalėtojai: Zita Sinkevičienė (N. Akmenė) - I vieta, Jonas Laurinavičius ( Vilnius) - II vieta, Jonas Ivanauskas (Joniškis) - III vieta.

Ne vien nominuotų rašinių autoriai buvo apdovanoti diplomais ir knygomis. Visi konkurso dalyviai gavo atminimo dovanėles. Šviesaus ir prasmingo renginio subtilų muzikinį scenarijų parengė muzikos mokytoja Diana Paulauskienė iš Platelių. Pasibaigus renginiui, dalyviai galėjo apžiūrėti ekspoziciją „Lietuviškos spaudos draudimo metų knygos“ , įsigyti laikraštį „Žemaičių bibliofilas“ , apsikeisti autorinėmis  knygomis, autografais ir maloniai pasišnekučiuoti  prie kovos puodelio.

Sauliaus Narkaus nuotraukos

Atminties knyga

User Rating:  / 0

Informacija

Publikuota Ketvirtadienis, 17 Kovas 2022 09:20

Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė

Skaitytojų: 370

Kai rankose laikai ką tik gimusią knygą – jausmas nerealus!

Atminties knyga Birutei Lengvenienei – seniai brandintas projektas. Rods, vis trūko tos ugnies, kuri užsidegtų ryžtingiau ir ta ugnis užsidegė – artėjo iškilios poetės Birutės Lengvenienės 80-asis gimtadienis...

Knygoje „Pasiimk širdį saujon ir eik“ Birutė Lengvenienė“  - 27 bendraautoriai: nuo suolo draugės, mokytojo, auklėtinio – iki rietaviškių ir vingiorykštiečių, kurie dėkingi Birutei už ilgus kūrybinės bendrystės metus, renginius, draugystę...

75 –ojo gimtadienio proga vingiorykštiečiai pasodino Rietavo parke Birutės ąžuoliuką, šiemet reiktų ir paminklinio akmens, kuris tai paliudytų... Šįkart – paminklinis „akmuo“ – knyga, kurioje kalbama apie žmogaus gerumą, jo darbus, nueitą veiklos kelią... Tai tik maža dalelė to, ką nuveikė Birutė kaip poetė, kaip politikė, kaip tas ąžuolas, saugodamas žmogaus trapumą...  Neieškokite knygoje mokslinių atradimų, literatūrologinių tyrinėjimų, ieškokite knygoje žmogaus, kuris gyveno ir dirbo Lietuvai, žmonėms, savo miestui ir kiekvienam, kuris kreipėsi pagalbos... O akmuo prie ąžuoliuko bus...

Knygoje nėra liūdesio, nebent viena – kita akimirka per posmą, per atminties kibirkštį. Knygoje – smagios susitikimų, pažinties ir bendrystės akimirkos, knygoje – pajauta jos kūrybos, lyg maži intarpai gyvenimo mozaikoje... Nukeliausite net į 1958 - uosius metus, kai Birutė buvo dar ik dešimtokė – savo atsiminimais dalijasi jos suolo draugė Aldona Martinkienė...

Sudarydama knygą išgyvenau nuostabias prisilietimo prie atminties akimirkas. Manau, jog ir skaitytojas tai pajaus, regės, lyg būtų gyvenęs to laikmečio dvasioje...Lengvai, švelniai – lyg pienės pūku...

Knygos sudarytoja ir bendraautorė Adelė Daukantaitė

Mėnuli, mano mielas drauge...

User Rating:  / 0

Informacija

Publikuota Sekmadienis, 02 Sausis 2022 10:08

Parašė Regina Miežetienė

Skaitytojų: 430

Mėnuli,
mano mielas drauge,
ir tu, ir aš
tai nykstame, tai augam
mėgindami įminti
kelių būtovės mintį,
kaip slėpinius suprasti –
žvaigždelę laimės rasti...
Gal broliai jos kalveliai
nukals aukso tiltelį
nuo sidabrinio skliauto
link pušynėlio lauko,
nukirps aukso žirklelėm vainiką,
vingrų, žalią,
kad saulėn atsivertų
tavo kiemo vartai,
mėnulis naktį lietųs,
ar džiaugsies,
ar liūdėtum...