Su Knygnešio diena!
/ 0
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 15 Kovas 2023 20:00
- Parašė admin
- Skaitytojų: 42
Sveikinimai Gintautui Černeckiui, kuriam suteikta knygnešio M.Survilos premija!
Knygnešio draugija ir Draugijos mecenatė p. Janina Survilaitė skiria knygnešio Martyno Survilos vardinę premiją – Gintautui Černeckiui – mokytojui ir bibliofilui, kuriančiam neblėstančią knygnešystės šviesą Žemaičiuose – moksleivių žygiais, konkursais, parodomis ir savo Lakonikų posmais.
LKF Knygnešio draugijos vardu dr. Irena Kubilienė
Vilnius, 2023 m. kovo 16-oji - Knygnešio diena
-1.jpg "Knygnešio draugijos rekomendacija G.Černeckiui")
-2.jpg "rekomendacija")
Knygnešio draugija rekomenduoja 2023 metų knygnešio M.Survilos premiją skirti Gintautui Černeckiui – mokytojui ir bibliofilui, kuriančiam neblėstančią knygnešystės šviesą Žemaičiuose
- Nuo 1998 m. kovo 16 d. Plungės Senamiesčio mokykloje organizuoja Knygnešio dienos minėjimus, kurie tapo tradicija. 1995 m. viktorinos „Lietuvos knygnešiai“ laureate tapo Urtė Platakytė. 1998 m. su mokiniais dalyvavo M. Valančiaus ąžuolyno sodinime Nasrėnuose (pasodinta 10 medelių).
- Nuo 1996 m. su mokiniais dalyvauja M. Valančiaus raštų meninio skaitymo konkursuose Nasrėnuose.
- 1998 m. kovo 16 d. Plungės Senamiesčio mokykloje organizavo viktorinos ir spaudinių parodą „Knygos kelias 1864-1904”. 1998 m. minėtoje mokykloje Garbingos atminties kalnelyje su mokiniais pasodino 2 ąžuoliukus daraktorėms ir knygnešėms Magdalenai Bankaitei bei Rozalijai Lukošiūtei atminti.
- 1999 m. kovo 16 d. Plungės Senamiesčio mokykloje organizavo viktoriną „Nežinomam knygnešiui atminti“. 1999 m., pasitinkant Spaudos atgavimo 95-metį, su mokiniais dalyvavo „Dviejų Pragiedrulių“ seminare Ustronės knygnešio muziejuje.
- 2000 m. kovo 16 d. Plungės Senamiesčio mokykloje organizavo viktoriną „Knygnešiams atminti“.
- 2004 m. kovo 16 d. organizavo renginį „Slaptakeliai. Slaptavietės. Slaptaknygės“, skirtą lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui Plateliuose, pristatė parodą „Uždrausta knyga“.
- 2006 m. kovo 16 d. Plungės Senamiesčio mokykloje surengė parodą „Vyskupo M.Valančiaus ir S.Daukanto memorialiniai muziejai Nasrėnuose ir Papilėje“.
- 2008 – 2009 m. Plungės Senamiesčio mokykloje įgyvendino projektą „Atverkime duris įkrašto praeitį, kad neprarastum savęs ateityje“, su ekspedicija ir talka prie knygnešių memorialinės vietos Vilkų kaime.
- Su Plungės Senamiesčio mokyklos mokiniais globoja koplytstulpį knygnešiams atminti Vilkų kaime ei knygnešių M.Bankaitės ir R Lukošiūtės kapavietes senosiose Plungės kapinėse.
- 2013 m. kovo 18 d. Plungės Senamiesčio mokykloje parengė spaudinių parodą „Lietuviškas spausdintas žodis sovietinio rėžimo gniaužtuose“.
- 2014 m.kovo 16 d. Plungės mokykloje surengė spaudinių parodą „Švytinti uždrausta raidė 1864 – 1904 metais ir viktoriną „Knygnešystės fenomeno reiškinys Europoje“.
- Organizuotos kilnojamos spaudinių parodos, skirtos knygnešiams atminti Kuliuose, Žemaičių Kalvarijoje, Plungės miesto mokyklose.
- Plungės Senamiesčio mokykloje rašomi darbai knygnešystės tema.
- 2022 m. buvo organizuotas respublikinis literatūros kūrinio konkursas „Draustos knygos kelias“, gauti 62 autoriniai darbai iš 24 Lietuvos miestų ir miestelių. Konkurso rašiniai suguldyti į paruoštą spaudai leidinį „Neblėstanti knygnešystės šviesa“. Jam parašė pratarmę.
- Parašė straipsnius: G. Černeckis „Simono Daukanto bibliofilų klubas – knygos ir knygnešių tradicijų puoselėtojas“, „Žemaičių saulutė “, 2000.03.10.; G. Černeckis „Šiuolaikinės knygnešystės kelyje“, „Voruta“, 1998.03.14; G. Černeckis „Kaip mūsų laikų knygnešiai“, „Knygnešys“ , 1990.04.04; G. Černeckis „Literatūros kūrinio konkursas „Draustos knygos kelias Žemaičiuose“, „Varpai“ 2023 Nr. 47.
- Miesto administracijai pasiūlė knygnešių gatvės pavadinimą Plungėje.
Dr. Irena Kubilienė
Benjaminas Kaluškevičius
Tylusis kambarys
/ 0
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 15 Kovas 2023 20:10
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 41
Mano namuose yra tylusis kambarys
Su langais į dangų.
Čia laikas sustoja.
Tačiau yra tokių svečių,
Kurie skuba ištrūkti iš jo.
Tokie tarsi neįeina į tylųjį kambarį.
Jie praslysta pro šalį,
Praplaukia kaip valtys be vairininkų.
Jų akys beviltiškai klaidžioja
Tyliojo kambario paviršiumi
Be dangaus ilgesio.
Tokie neįeina į tylųjį kambarį,
Nes bijo gelmės.
Jie neišdrįsta leistis į tolimas keliones,
Nepatiria džiaugsmo,
Nes jų sielos lyg tingūs laiveliai
Ilsisi ant kranto
Arba užplaukia ant seklumų.
Tokiems svečiams nėra kas veikti
Tyliajame kambaryje,
Kuriame karaliauja neapčiuopiami
Jiems daiktai – knygos.
1998 m.
...
/ 0
- Informacija
- Publikuota Pirmadienis, 27 Vasaris 2023 19:13
- Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė
- Skaitytojų: 69
Kaimenę vėjai išginė pavasariop...
NESANTIS ŽODIS
/ 1
- Informacija
- Publikuota Antradienis, 13 Gruodis 2022 17:54
- Parašė I.L.
- Skaitytojų: 277
Nauja, rankomis įrišta Ilonos Linkevičienės apsakymų knyga, išleista Plungėje 2022 m. (120 psl.)
Be detektyvinės apysakos knygoje - 16 apsakymų. Kiekvienas kūrinys turi tam tikrą mistinę aurą - ir kiekviename apsakyme ji įgauna vis kitokį pavidalą.
Daugiau: Vajas Miracles
Autorė dėkoja Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovui Gintautui Černeckiui, pakvietusiam pristatyti šią knygą.
Brū - Konstantinui
/ 0
- Informacija
- Publikuota Šeštadienis, 29 Spalis 2022 11:28
- Parašė Julija Mėčiuvienė
- Skaitytojų: 347
Apie naują A.Daukantaitės knygą, rudenį ir obuolius...
/ 0
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 21 Rugsėjis 2022 08:42
- Parašė Daiva Rudelytė-Stončienė
- Skaitytojų: 430
Kaip jūs manote, ar obuolys vakarienei sveika ir sotu? O gal mažoka po dienos darbų? Daugelis pasakytų, jog mažai - po dienos darbų reikia gerai pamaitinti kūną... Aš vakar pabaigiau skaityti naujausią Adelės Daukantaitės knygą ,,Obuolys vakarienei''. Ir žinot - pamaitinau ne tik kūną, bet ir savo sielą...
Knyga kietais viršeliais, nedidukė - kaip rankinukas, tiesiog pati traukia dėmesį. Viršelio autorė – dailininkė Agnė Dragūnaitė. Knygoje rasite ir spalvotų mažučių piešinukų – tai pačios Adelės Daukantaitės darbai. O ko tik ten neradau!.. Anot autorės - ten ,,bordakėlis''. O aš pasakyčiau, kad toks minčių lobynas, kuris lyg ugnis degina iki pat širdies... Kiekviena eilutė - tai lyg skiepas, lyg adatos dūris: „Ką išsinešiu? /Nieko. /Tiek dirbau, tiek vargau!/ Viską paliksi./ Kokia prasmė gyventi? /Meilė. /Ji yra prasmė, /ji yra gyvenimas...“ Šyptelėjau perskaičiusi: ,,Kiek pirštų turi Dievas? /Kur tik pažvelgsi - visur baksnoja...''...
Autorė kviečia skaitytoją pasikalbėti apie gyvenimo duotybes, savo asmeninį Dievą, gamtos stebuklus ir apie meilę, kuri yra tyli... Meilė – būtų pagrindinė minčių tema, bet... Tik nemeluodami sau galime pasiekti gyvenimo pilnatvę: ,,...save pavasariu mylėk -/ dėkoki už kiekvieną žingsnį....'', „Regėjau - /išėjo saulė į jūrą, /palikusi aukso kelią /žmonėms. /Kas juo eina, /parsineša gyvenimo /druską...“ Adelės kūriniai man panašūs į mįsles, kurias reikia įminti - jos kviečia mąstyti, žavi minčių paslaptingumas ir paprastumas.
Man labai patiko skaityti rytais. Gerdama kavą su kiekvienu jos gurkšniu aš įkvėpdavau nuostabių minčių aromato, kaip: ,,... malonė tiesiog vaikšto/ ir ieško tų, / kurie jos laukia...'', „Akys! /Jos mato pasaulį - /puošnų, prijaukintą, gražų... /Ar jos mato jį nuogą? /Akys nemeluoja, - sako žmonės, /bet nuogą matyti nedrąsu. /Pasauli, apsirenk!“ Kitas užsikabinimas: ,,Gyvenkime meilėje, /nes joje - Išmintis '', ,,...kasdien dėkok Kūrėjui/ už įdėtą dieną /į tavojo laiko delną...''... Visko neišrašysi, nes kiekviena mintis paliesdavo sielą ir ašarą išspausdavo tokie išminties ir meilės kupini žodžiai. Skaitai ir atrodo, kad būtent tau parašyta, kad eilėse save atpažįsti.
Knyga įdomi. Joje visas minčių asorti: yra juokingų ir šmaikščių, gilių ir paslaptingų, skausmingų ir su ironijos gaida, kaip antai: ,,Dainuoja valdžia tautai lopšinę... /Koks sapnas, tokia ir daina!“... Autorei svarbu, kad skaitytojas suprastų, jog gyvename ne tam, kad tarnautume savo ego, o mylėtume save ir pasaulį visa širdim - nemeluodami sau, neišduodami savo dieviškosios prigimties. ,,Malda pražys, /kai sau atleisi, / širdin kai saulę įsileisi...'' – rašo autorė. Atrodo, jog autorė skaito mūsų mintis, paliečia širdį, skverbiasi į vidinį mūsų pasaulį, kuris dažnai maištauja: ,,...sustabdyk savo minties agresiją!'', ,,...prieš vėją sunku eiti, bet... /radęs siūlą, rasi ir kamuolį.''...
Skaičiau ir mėgavausi autorės sugebėjimu paliesti širdį ir suteikti viltį. Anot autorės - ,,ieškau žodžio, /kuris mylėtų tave, / mano Gyvenime...'' Knygoje kiek daugiau dominuoja rudens tema. Gal todėl, jog kiekvienas einame į savo gyvenimo rudenį ir brandą. Ruduo - toks metas, kai norisi šokti su lapais, gerti į save auksines spalvas ir dėkoti Kūrėjui už grožį. ,,Paskutinis obuolys ant šakos- / pats saldžiausias. /Tai - rudens bučinys...'', ,,...kai žmogaus siela žydi - /Kūrėjas džiaugiasi. /Žydinti siela - amžinumo sodas'' – einu knygos žodžiais...
Autorė išskirtinai pabrėžia savo suvoktą žmogaus misiją šioje žemėje: mylėti - kurti - atiduoti. Ši knyga atrado vietą mano knygų lentynoje, rekomenduoju ją visiems, nes joje - daug atsakymų į klausimus, daug gyvenimiškos tiesos... Tik įsileisk saulę ir ji nuskaidrins visas mintis, jos spinduliai švies mūsų gyvenimo kelyje, tik būk savimi ir neišduok savosios prigimties... – tokios asociacijos, tokios mintys plaukte išplaukia iš knygos puslapių.... „Atviras kaip dangus /paukščiui, /kietas kaip akmuo dirvoje - /kelias, kuriuo darda gyvenimo /vežimaitis... /O kur arkliokas? /Suvoki, jog juo esi pats...“ – baigiu rašinį Adelės Daukantaitės žodžiais, atrastais pokalbiuose su vakaru knygoje „Obuolys vakarienei“...