EDENO MOTERIS
/ 0
- Informacija
- Publikuota Antradienis, 30 Kovas 2021 19:06
- Parašė Irena Stražinskaitė-Glinskienė
- Skaitytojų: 30
Ilgiuosi jausmo,
Kuris už rankos veda
Į Moters amžinybės sodą –
Tik ten esu gražiausia,
Tik ten mylėti mokaus
Ir išmintį iš ten
Į Tavo, mielas, delnus
Įdedu galiausiai.
Eirenė
Autorės žodis
Kai diskusijose kalba pakrypsta apie vyrus ir moteris, dažnai pajuokaujama, kad moteris – ne žmogus. O aš niekada ir nesiginčiju, tik priduriu: „Kitaip ir būti negali, nes moteris – tai Angelas!“
Ta diena, kai supranti dėl ko gimei, griauna mąstymo stereotipus, verčia aukštyn kojom moteriškumo sampratą. Tada į tavo gyvenimą pradeda ateiti žmonės, kuriuos gali pavadinti Mokytojais iš didžiosios „M“. Jie visokie, ne tik „geriečiai“, bet būtini tavo keliui į savęs ieškojimą. Tas, kas moteryje nori pažinti Moterį, kelią sau nelengvą užduotį. Bet, kaip sakoma, kas ieško, tas ir randa.
Ta diena, kai supranti, kad išeini į šventą misiją – mylėti gyvenimą ir save gyvenime – tiesiog pakeičia tavo gyvenimą. Ši transformacija pasmerkta sėkmei nuo pirmos minutės, nes ją valdo visuotinės meilės stichija. Ji tokia galinga, kad ne kiekvienas šalia būnantis atsilaiko.
Ta diena, kai supranti, kad dalindamas meilę tėvams, vaikams, artimui ir visam supančiam pasauliui ne skurdina, o turtina, yra tarytum atskaitos taškas į pilnatvės pajautą.
Ta dieną, kai supranti, kad gyvenimo dovaną gauna ne kiekvienas, apima neapsakomo išskirtinumo jausmas, verčiantis branginti neįkainojamą duotybę.
Knyga „Edeno moteris“ skirta tiems skaitytojams, kuriems įdomus moters pasaulis. Kad būti moterimi, pirmiausia reikia ja gimti, pasakytų tūlas. Taip. Gimtis, tėvai, jaunystės svajos, aistros, geismai, vaikai, netektys, ieškojimai, atradimai ir praradimai, pasiaukojimas ir dar daug daug dalykų moterį paverčia Moterimi. O jei tikriau – Angelu.
Kas ji – Edeno Moteris? Ji ta, kurios taip ieško vyriška širdis. Kai randa – nesupranta, kad tai buvo Ji... O Ji kvepia mėtomis, iš lauko parneštais skalbiniais, jūržolėm, žaibo išlydžiu, erotiškais ryto sapnais, vanile, naminiais kotletais, kartais ūkišku muilu... Jos akyse ne žvaigždės, o tikėjimas, Jos skruostų duobutėse gyvena vaikiška šypsena, Jos lūpomis kalba ne aistra, o išmintis. Jos plaukuose rūko šilkas pasilieka pėdsakus, kad rastų kelią į viliojantį švelnumą. Ji vaiko skausmą malšina delnu ir bučiniu. Ji tylą paverčia gražiausia muzika, o triukšmą slepia po antpirščiu. Ji – tęstinumas tęstinumui.
TRUPINTAS PYRAGAS
/ 0
- Informacija
- Publikuota Antradienis, 30 Kovas 2021 17:59
- Parašė Irena Stražinskaitė-Glinskienė
- Skaitytojų: 30
Knyga „Trupintas pyragas“ - tai poetinė filosofija, kur akimirkos, jausmai, patirtys ir gilesnis mąstymas – tarsi pyrago tešlos ingredientai. Sumaišai atitinkamomis proporcijomis ir... formuoji. Nedaugžodžiavimas, rimavimo subtilumas, minties rafinuotumas verčia mąstyti, tačiau neturi savybės nusibosti. Kitaip sakant, „skanu“ skaityti. Knyga skirta ne tik poezijos gurmanams, bet ir skubančiam skaitytojui, kad laukimo laiką galėtų užpildyti maloniu atokvėpiu.
Interviu su savimi
Irena: „Trupintas pyragas“ – poezija ar filosofija?
Eirenė: Ir viena, ir kita.
Irena: Intriguojantis knygos pavadinimas. Ar tai reiškia, kad surinkai poezijos ir minčių trupinius ir sulipinai į knygą, tarsi į pyragą?
Eirenė: Trumpos eiliuotos mintys gimsta spontaniškai, netikėtai, tiesiog kaip išbaigti kūriniai. Jos tikrai nėra „nutrupėjusios“ nuo kitų eilėraščių, ir jokie tai ne pabarstukai. Tai lyg poetinis žaidimas, mokymasis kuo daugiau pasakyti su minimaliu žodžių kiekiu. Pagaliau, tai toks minties išraiškos būdas, priimtinas šiuolaikiniam skaitytojui. Dažnas neturi laiko ir noro skaityti ilgus ilgesingus eilėraščius, tad aplenkia poeziją. „Trupintas pyragas“ – mąstančiam, ieškančiam, skubančiam ir spėjančiam skirti laiko sau skaitytojui. Net knygos formatas pritaikytas kasdienei žmogaus ir poetinės filosofijos draugystei.
Irena: Kaip gimė idėja išleisti knygą?
Eirenė: Tokio žanro kūrybą išbandžiau prieš du metus. Tarp kitų eilėraščių, kuriuos rašau lietuvių normine ir žemaičių kalba, atsirado trumpų eiliuotų kūrinių, kurie savaime atrodė esą išbaigti, tad nesinorėjo plėtoti minties toliau. Skaitytojams patinka tokia poezija, atsirado laukiančių mano „pyrago“. Žinoma, per tuos du metus prisikaupė pakankamai, kad išeitų knyga.
Irena: Ar kepsi daugiau tokių „trupintų pyragų“, pagal vien tau žinomą receptą?
Eirenė: Taip!
Pempel...
/ 0
- Informacija
- Publikuota Penktadienis, 19 Kovas 2021 11:47
- Parašė Regina Miežetienė
- Skaitytojų: 43
Reginos Miežetienės tekstas ir foto.
PAUKŠČIAI SIDABRO ALTORIUJ
/ 1
- Informacija
- Publikuota Ketvirtadienis, 14 Sausis 2021 20:34
- Parašė admin
- Skaitytojų: 154
„Taip panorau pasidžiaugt... Vakar iš leidyklos Vitae Litera parsivežiau poezijos knygą ,,Paukščiai sidabro altoriuj“.
Dėkui puikiam leidyklos kolektyvui, mielajai Ingai Gatulienei, Kęstučiui Obeleniui už sumaketavimą...
Kietais viršeliais, iliustruota dailininkės Agnės Dragūnaitės...
Linkiu knygai su meile ir sėkmingai keliauti į žmones...“
Vos tik Facebook Adelės Daukantaitės paskyroje pasirodė ši žinutė apie naująją poezijos knygą, talentingajai poetei pasipylė sveikinimai ir linkėjimai bei pageidavimai įsigyti šį naują leidinį. Tai jau būtų šeštoji Adelės išleistoji knyga.
P.S. Nebijau būti subjektyvi, tačiau įspūdis apie knygą – stulbinantis. Pirmiausia, malonu paimti knygą į rankas – ji tokia graži! Neskubėdama vartau, gėriuosi ir nustembu dėl turinio - knyga sustyguota ir skambanti, apimanti nuo A iki Ž, man ji primena brangakmenių vėrinį... Skaitydama mėgausiuos kiekvienu eilėraščiu, nes beveik visi pažįstami, skaityti Adelės Daukantaitės Facebook paskyrose - dėl jų alpdavau iš susižavėjimo. Ačiū už Dovanas iš Aukščiau...
Teatsiveria šis kūrybos briliantas kiekvienam, tesuskamba sielose...
Pagarbiai,
Ilona Linkevičienė
KAI IŠPLAUKIA MINTYS... Į 2021- UOSIUS...
/ 1
- Informacija
- Publikuota Ketvirtadienis, 14 Sausis 2021 19:56
- Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė
- Skaitytojų: 165
Sustoji, dairaisi, kur nuėjai... Baigėsi metai ir rašai sau padarytų ir nepadarytų darbų ataskaitą. 2020 – ieji buvo dosnūs, parašytos dvi knygos: romanas „Šermukšnio akys‘ ir žemaitiška knyga vaikams „Žemaitėška kninga vākams“.
Sudalyvauta ir Vilniaus knygų mugėje, ir ant Gondingos piliakalno vykusioje šventėje – mugėje... Knygos iškeliavo pas mažus ir didelius skaitytojus... Sutiktuvių Plungėj taip ir nepavyko surengti: tai karantinas, tai renginiai, susitikimai...
„Šermukšnio akys“ – antra prozos knyga (pirmoji – „Skambutis sielai“). Kuo įdomesnė?
Tai trys viename: moters gyvenimas, dienoraštis ir Tėvo laiškai. Įsipina detektyviniai elementai, kurie skaitytojui duoda impulsą versti puslapius toliau. Moteris! Jos spalvingas pasaulis, tikros meilės ieškojimas, pažintis su Italija... santykių dramos... Būna, jog sustoja gyvenimo limuzinas ir praveria duris, sakydamas: „Prašom! Bus visko: aistros, baimės, skausmo, džiaugsmo – pažinimo skonis nėra saldus...“ Ar nori gyventi kaip visi, ar nori gyventi taip, kaip pats nori? Ką duoda ir atima visuomenės nuomonė? Kaip išgirsti vidinį balsą, o išgirdus - jo klausyti? Galų gale, kas yra meilė, o kas aistra? Kaip nepaklysti, nenuskriaudžiant pačiai savęs?...
Personažai atkeliavo patys: iš aplinkos, iš draugų rato, iš pažįstamų ir sutiktų žmonių kelionėse. Privalumus ir trūkumus ras pats skaitytojas... Svarbiausia – mylėti savo kalbą ir savo gimtinę, gerbti dangaus duotą prigimtį...
Pagarbiai, Adelė Daukantaitė
dėkoju...
/ 0
- Informacija
- Publikuota Penktadienis, 15 Sausis 2021 06:58
- Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė
- Skaitytojų: 143
kelionių lagaminais iškeliauja
praeitys,
net vakaras ir tas mane palieka,
nusilenkia pagonių dievui,
krikščioniškas- prikaltas lygu
niekas...
mazgoja kojas praeitys
ir aš,
jas sulaikau minutei vienai –
dėkoju už sušildytą vienatvę
už tai, kad sniegas virsta
pienu –
pagirdys baltus kūdikius iš
motinos krūties
ir sočios lūpos bers iš debesų
dangaus albumo nuotraukas...
dėkoju, kad esu,
lipdau dangoraižius iš pūko –
praeiviais susitiksim gatvėse...
kelionių lagaminais iškeliauja
praeitys,
net vakaras ir tas mane palieka...
2021-01-14