Apie save
Apie save
Gimiau su saule rytmetį ankstyvą,
Skardžiu balsu sau dėmesio prašiau.
Iš karto visos negandos pranyko,
Kai tavo minkštame glėby supaus...
Ach, tas gimties stebuklas!
Jis man toks dvasingas, o kartu ir paslaptingas...Gal dėl to ir akušerės profesiją pasirinkau...
Gimiau 1963 metais rugpjūčio 6 dienos rytą – žemaitės ir aukštaičio šeimoje.
Buvau antroji dukra šeimoje, pradėta iš didelės aistros ( mus su seseria skiria tik 10 mėnesių). Gal todėl taip aistringai myliu gyvenimą...
Dabar suprantu, kokia dėkinga esu Likimui už galimybę ankstyvąją vaikystę praleisti kaime pas močiutę. Galbūt gamtos prieglobstis gimdė manyje poetišką supratimą apie pasaulį.Galbūt optimistiškas požiūris į gyvenimą irgi iš tenai...
Pirmąji poezijos užkratą gavau mokykloje iš savo auklėtojos Violetos Beresnevičienės. Ji ruošė mane poezijos konkursams, jos dėka pažinau vaidybą ir sceną.
Bet a.a. Anicetas Stonkus – poetas, įkvėpęs kurti. Iš pradžių – žemaitiškai. Pamenu, kaip žavėjausi Aniceto sugebėjimu sudėlioti žodžius taip, kad nei pridėsi, nei atimsi. Bandžiau pati. Pavyko. Užsikabinau.
Šiandien kuriu ir literatūriškai, gal net daugiau. Pirmai knygai pilnai dar nesubrendau.
Esu laiminga moteris, nors gyvenimo mėtyta ir vėtyta.
Esu laiminga mama, turinti keturis laimingus vaikus.
Esu žmogus, pirmiausia gyvenime pastebintis grožį ir gėrį. Nestokoju optimizmo,
galiu ir kitiems jo duoti. Mano eilėse iš paniurusio debesies vistiek išlys saulė. Savo poeziją vadinu pozityviąja. Nekuklu, bet ji man pačiai patinka...
Malonaus skaitymo
Eirenė
