Straipsnis Australijos lietuvių laikraštyje MŪSŲ PASTOGĖ

Lietuvei iš Australijos D.M. Baltutienei – Plungės garbės piliečio vardas


Straipsnis publikuotas 2013 m. rugpjūčio mėn. Australijos lietuvių laikraštyje "Mūsų pastogė"

 

 

 

Į Lietuvą, į savo tėviškę Smilgių kaime iš tolimosios Australijos vėl atvykusią savo ilgametę vadovę pasveikino ir pasididžiavimo kupinus padėkos žodžius tarė klubo „Oginskių dvaro bičiuliai“ nariai, džiaugdamiesi Danutei Monikai Baltutienei suteiktu Plungės miesto garbės piliečio vardu. Du dešimtmečiai aktyvios veiklos liks nepamirštami plungiškiams. Ir pačiai Danutei Monikai Baltutienei.

 

Sugrįžimas į Lietuvą

 

Vienturtė lietuvaitė bajorų dukra Danutė Monika buvo septynerių, kai tėvams teko emigruoti. Iš pradžių apsistojo Vokietijoje, vėliau apsigyveno Australijoje. Liko Lietuvoje sodyba bei ūkis su daugiau kaip 50 ha žemės ir miško bei vaikystės prisiminimai: apie mylimą senelį – dainingą kaimo muzikantą – galbūt iš jo paveldėjusi balsą, Danutė Monika visą gyvenimą dainavusi chore; vaikystėje girdėtas varpelių skambesys, vykstant į bažnyčią Žlibinuose – per Velykas ir Kalėdas. Gyvenimas Australijoje netruko prabėgti - vaikams užaugus, vis dažniau aplankydavo mintys apie tėviškę. Tad paskelbus Lietuvoje nepriklausomybę, Danutė Monika nedvejodama grįžo į Lietuvą.

Atgavusi tėviškės žemę, kibo į darbus.

„Visus dokumentus ruošiau, visą statybą organizavau pati. Norėjau ypatingo, unikalaus namo – gražaus, erdvaus, ekologiško. Turėjau prisitaupiusi pinigų, tad stengiausi viską padaryti, kad mano svajonė būtų įgyvendinta,“ – atvirauja pašnekovė.

Užteko ir kantrybės, ir jėgų, ir atkaklumo – sodyba apsodinta medžiais, iškasti tvenkiniai, pasodinti gerų veislių juodieji serbentai, užveista avių kaimenė. Be to, Danutė ėmėsi ir švietėjiškos veiklos – rengė seminarus, mokė lietuvius anglų kalbos.

 

Metai, skirti Oginskių dvaro bičiulių klubui

 

Danutės Monikos gebėjimas organizuoti, suburti žmones, nuoširdus ir šiltas bendravimas, užsispyrimas siekiant tikslo neliko nepastebėti – ėmus burtis Oginskių dvaro bičiulių klubui, dėl pirmininkės rinkimų abejonių neliko – už D.M. Baltutienę nubalsuota vieningai. Tada klubui labai reikėjo šiltos ir energingos, užsispyrusios, protingos ir sugebančios diplomatiškai bendrauti vadovės, nes klubo tikslas buvo ypatingas – godžiu privatizavimo laikotarpiu išsaugoti Oginskių dvaro sodybą vientisą, nesuskaidytą, nes jį jau ruošėsi išsidalinti įtakingi naujieji Plungės turtuoliai. Kiek peticijų buvo rašoma, kiek rengiama akcijų! Ir klubo tikslas pasiektas – Oginskių dvaras išsaugotas, pripažintas nedalinamu kultūrinis paveldu, įrašytas į Lietuvos kultūros paminklų ir kraštovaizdžių sąrašą ir priklausantis visai Lietuvai. Šiandien parkas tvarkomas, rūmai restauruojami.

Oginskių dvaro bičiulių klubo veikla neapsiribojo pilietinėmis akcijomis. Būdama savarankiška, nevyriausybinė, nepolitinė, pelno nesiekianti organizacija, ji remia Žemaičių dailės muziejų darbais, idėjomis, patarimais. Čia susibūrę įvairių specialybių ir amžiaus žmonės nori padėti muziejaus darbuotojams kaupti ir populiarinti Žemaitijos regiono meno bei kitas kultūros, istorijos vertybes. Be to, pasiryžę talkinti, tvarkant parką, dalyvauti regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, turint tikslą muziejaus veiklai pritraukti atitinkamai lėšų, bendrauti su panašiomis kultūrinėmis Lietuvos ir užsienio organizacijomis.

Taip pat didžiulis D.M. Baltutienės nuopelnas yra tai, kad klubas „Oginskio dvaro bičiuliai“ tapo tarptautine visuomenine pilietine organizacija, šiuo metu vienijančia 84 narius iš Lietuvos, Vokietijos, Australijos ir Lenkijos. Nuo 2005 m. klubas yra Pasaulio muziejų bičiulių federacijos (World Federation of Friends of Museums - WFFM) teisėtas narys. Klubo vadovė D.Baltutienė, gavusi kvietimą ir finansavimą, 2005 m. rugsėjo 15-20 dienomis dalyvavo Sevilijoje (Ispanija) vykusiame XII tarptautiniame Pasaulio muziejų bičiulių federacijos (WFFM) kongrese. Švedijos muziejų bičiulių federacijos taryba pakvietė klubo „Oginskių dvaro bičiuliai“ pirmininkę Danutę Moniką Baltutienę į Švediją, kur Stokholme, karališkojo laivo „Vaza“ muziejuje (Vasamuseum) 2007 kovo mėn. vyko Baltijos jūros regiono šalių muziejininkų konferencija „Bičiuliai aplink Baltijos jūrą“.  Jo tikslas – suburti Baltijos regiono muziejų bičiulius ir Europos Sąjungos fondų finansavimo pagalba sukurti Baltijos šalių muziejų bičiulių bendradarbiavimo tinklą. Susitikimai, ekskursijos, išvykos, renginiai – taip pat neatsiejama „Oginskių dvaro bičiulių“ klubo veikla.

 

Atsisveikinimas su Tėvyne

 

Danutė Monika Baltutienė daug jėgų atidavė ne tik Oginskių dvaro bičiulių klubui. Jai gyventi tėviškėje nebuvo lengva – mama sirgo sunkia Alzhaimerio liga, ją teko prižiūrėti. Vėliau sunkia liga susirgo ir mirė vyras. Samdyti žmonių nebuvo iš ko rinktis  - daugiausia ūkio darbus padėti nudirbti siūlėsi stikliuko mėgėjai.

„Sveikata prastėjo, ūkis nenešė pelno – vien tik išlaidas. Supratau, kad nebepajėgsiu susitvarkyti – nusprendžiau ūkį parduoti. Bet Lietuva vis tiek traukia, taip norėčiau pardavusi sodybą, įsigyti butą, kad atvykusi galėčiau apsistoti, pasidžiaugti, pagyventi, pabendrauti su bičiuliais. Yra žmonių, kuriuos gerbiu, kurie man brangūs, nors teko visko patirti – ir gero, ir blogo,“ - pasakoja Danutė Monika.

 

Australijoje Danutei ramu – ten jos šeima, jos keturi vaikai, anūkai. Pati gyvena senjorų kaimelyje (Retirement Village), turi butą su dviem miegamaisiais – tad per šventes pas ją gali apsistoti ir visa šeimyna – taip dažnai ir būna, kai susieina švęsti. Pati Danutė lanko taiči (TaiChi) užsiėmimus, lanko klasikinės muzikos klausymo, knygų mėgėjų ir meno klubus, Trečio Amžiaus Universitetą (U3A). Dalyvauja  lietuvių bendruomenės susiėjimuose, vadovauja Melburno Lietuvių Senjorų klubui. Įdomios veiklos netrūksta.

Tik ta Lietuva, ta tėviškė – traukianti kaip magnetas. Rodos, visą gyvenimą eita ten, kur dabar širdis. Ir išdalinta daug šilumos kitiems, darbais įrodyta, kiek daug galima pasiekti, darant gera kitų žmonių labui. Štai ir dabar - skuta moterys Australijoje bulves, tarkuoja, verda cepelinus – vaišins atėjusiuosius į labdaros vakarą. Surinkti Australijos doleriai pasieks Lietuvą. Tebesitęsia Danutės Monikos Baltutienės organizacinė veikla. Tai, kas jos padaryta vien tik per porą dešimtmečių gimtojo krašto vardan – yra gražiausias pavyzdys ir mums visiems, ir ateities kartoms, kaip reikia mylėti savo Tėvynę.

 

 

 

Ilonos Linkevičienės nuotrauka