Birutei Lengvenienei atminti
- Informacija
- Publikuota Pirmadienis, 26 Gruodis 2011 17:33
- Parašė Ilona
- Skaitytojų: 4406
Lengvenių dideliuose ir jaukiuose namuose sukti laiptai veda aukštyn į vieną nedidelį kambarį su langu į rytus. Čia saulėtekiai dabar pasveikina tik fotografiją ant komodos prie veidrodžio – Birutės atvaizdą. Jos pačios nebėra. Ir vis tiek čia jaučiama poetės dvasia.
Nuotraukų stendai byloja apie Birutės Lengvenienės buvusią visuomeninę veiklą, jos parašytų ir išleistų knygų pilnos lentynos – apie brandų kūrybinį palikimą, o taip mėgto darbo – sportinės veiklos - įvertinimas spindi medaliais ant sienų.
Šis Birutei Lengvenienei skirtas atminimo kambarys primena muziejų.
Didžiuliuose segtuvuose - kruopščiai rinkta ir sutvarkyta dokumentinė medžiaga, liudijanti apie nuveiktus darbus. Kaip sako jos vyras Petras Lengvenis, durys atviros visiems norintiesiems susipažinti su visuomenės veikėjos ir poetės veikla, kuri išties buvo įspūdinga.
Birutė Lengvenienė buvo Rietavo Savivaldybės tarybos narė, Žemaičių draugijos narė, bet labiausiai visuomenės įvertinimą pelnė savo kūrybine veikla. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, išleidusi per dvidešimt knygų, net dukart tapusi Žemės ūkio rūmų ir „Ūkininko patarėjo“ skelbto respublikinio literatūrinio konkurso „Žydinčios vyšnios šakelės“ laureate ir taip atsistojusi į vieną gretą šalia kitų garbiųjų Lietuvos poetų, kaip antai: Eduardo Mieželaičio, Bernardo Brazdžionio.
Šio konkurso nugalėtojus rinkdavo skaitytojai, balsuodami vien tik už patikusius kūrinius, spausdintus laikraštyje, neskelbiant autorių pavardžių. Birutė galėjo didžiuotis tuo, kad jos poezija pasiekia skaitytojų širdis ir tampa sava, suprantama ir mėgstama. B. Lengvenienė, kaip mokytoja, 2006 m. pelnė Žemės ūkio ministerijos skirtą vardą „Lietuvos kaimo spindulys“.
Sunku išvardinti visus poetės ir veikėjos nuopelnus, įvertinimus. Tik laikas parodys tikrąją darbų vertę, tačiau viena ir dabar aišku – Birutė Lengvenienė buvo neeilinė asmenybė, labai mylima ir gerbiama už tai, kokia buvo – tiesi ir sąžininga, atvira ir jautri, mylinti ir neapkenčianti netiesos, su humoru (o kartais ir piktai) pliekusi visas negeroves. Tokia ji lieka mūsų atmintyje. Tokia jinai – ir savo eilėraščiuose.
