Nublankusio ryto šviesoj
/ 0
- Informacija
- Parašė Laura LU
- Skaitytojų: 1983
Nublankusio ryto vėsoj
į mane atsisuko sapnas
bejausmiu žvilgsniu
ir sustingo
iš paskos lyg akmuo
vilkosi sunkumas
dviem laukėtiem veidam
susikirtus – vėjas išplėšė
juostą iš rankų
o šaltas lietus
neskubėdamas ryškino
tolimą praeitį
lyg atsiduso