Tyluma

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vygantas Pronckus

Skaitytojų: 2398

Tyloj žiogelis smuiką griežia,

Ir liejasi švelnūs garsai,

Ir aš klausaus, nuskynęs Dievo meilės žiedą,

Ir nugrimztu svajonėse giliai.

Kokia ši nuostabi tyla,

Kurioj ištirpsta viskas tartum erdvėje,

Aš taip dažnai ilgiuosi šios tylos,

Kur trūksta šiam gyvenime jos visados.

Per tylą aš galiu surast save,

Panirti į nematomas sielos gelmes,

Ir pasinėrus į tylos neišmatuojamas erdves,

Pakilti ir pasiekti aukštumas aukštas.

Tyloj aš išgirstu ir Dievo balsą,

Kuris man skamba taip švelniai,

Ir švelnios dieviškosios meilės bangos

Užlieja mano širdį amžinai.

O, nuostabusis mano broli Algi,

Kur Kristuje užgimę esame ir mes,

Linkiu tau pasinerti į šia tylą brangią,

Kurią tau siunčia Dievas neišmatuojamoj erdvėj.

Ir kai nustos žiogelis groti,

Vis tiek tu pasiliki tyloje,

Nes tyloje išvysi tolį,

Kuris vilioja mūsų širdis visada.

• < Ankstesnis
• Sekantis >