***
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 2595
Tu – tas, kas pečius apkabina,
Kas pabyra beržų žirginiais,
Kas nutolsta, palikęs išdžiūti,
Kas pražysta po mano langais.
Tu – tik akimirka. Tu – amžinybė!
Paklydėlės simfonijos garsai.
Tu – kaip išplūdęs upeliūkštis,
Vieną srovę pamilę krantai.
Tu – užuovėja rami prieš speigą,
Dienas pakeičianti aušra.
Tik tu – ne tas, kuris skubotai ima...
Kas neišnyksta, pasilieka čia.