***
/ 2
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 2294
Nusiveskit, kur viską pažįstu,
Kur pelkynai gyvybės pilni,
Kur pro ūką dangaus nematyti,-
Kad paliest, vėl pajaust iš arti.
Gal vaikystėn parvedęs takelis
Vėl pagirdys jaunystės sula.
Akių rasos – tik džiaugsmui raminti,
Pabučiavimas – verksmo pradžia.
Diena guodžia pavargusią sielą
Lyg motutės gėlėta skara.
O likimą, tik man pažadėtą,
Saugo žydrojo sparno galia.
Kai sudega viltis – likimas lieka.
Jo kuždesys vėl verčia prisikelt...