***
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 2530
Tos tikrosios gyvenimo linijos,
Taip užaštrintos, liest negaliu.
Net veiksmai leidžia puikiai suprasti,
Kad čia – atsigert negaliu...
Skaudu ir liūdna, kad to nesuprantam,
Kad pilnas sodas obuolių saldžių.
Kaip turtą brandų atpildą prie stalo,
Pasidalinkime susėsdami ratu...
Ir lietuje ramiausiai žydi vyšnios,
Žmogus atgimsta - kai labai skaudu,
Kai metų rūpesčius apdovanoji
Ištikimybės bučiniu ir baltu plotkeliu...