***

User Rating:  / 4

Informacija

Parašė Stasė Bertauskienė Vičiutė

Skaitytojų: 2496

Kodėl žmogus nesuvokia, kad daug nereikia?

Ne milijonai, jachtos, pilys ir dvarai...

Kai nematuoti turtai tavy karaliauja,

Aušros, saulėlydžio į jūrą netekai...

Apsidairyt padangėm man pakanka,

Įsiklausyt į šnaresį rugių...

Svaigina širdį žemės nubudimas

Ir pievos nutviekstos karališkų spalvų...

Ir liejas akys į aušros viršūnę

Į lapų šnaresį, į spindulių gelmes...

O jie juk maudosi gelmės neišmatavę,

Likimo linija į sampratą atves...

Ar tai tas kelias į jausmų pasaulį?

Kad plaukus vėjas glostydamas pats

Išdraiko?

Kai nesulaiko ašarų ir širdys plaka,

Kai debesų sidabras pilstomas be saiko,

Kai vienui vienas ant svajonių tako...

• < Ankstesnis