Beveik... tobula

User Rating:

/ 0

Beveik išaušo...

Žara teptuką jau mirko į dažus...

Savęs beveik be balso klausiu,

Ar pabudau, ar vis dar gainioju sapnus?

Beveik susitariau su savo protu,

Kad stingulį įveiktų rąžulys.

Nereikia čia per daug galvoti –

Beveik švarioj galvoj – malda beveik švari.

Pirmiausia – padėka už ramią naktį,

Už tai, kad kūnas girdi, ką sakau.

Beveik be balso budinu aš mintį,

Kurią nebylią šįryt dovanoju sau.

Ši dovana beveik pati brangiausia –

Linkėti sau pačiai taikos su savimi...

Taip, taip...Žinau beveik geriausiai,

Kad dalinuosi atvirai beveik paslaptimi.

Kaip gera, malonu, beveik katarsis –

Pasiųsti meilę veik visoms ląstelėms kūne...

Tada beveik nelieka dėl ko bartis,

Net paakių raukšlelėse slaptoji meilė tūno...

Ir taip beveik kas rytą –

Iš meilės auros mano kūnas kelias...

Uodžiu... Kava beveik jau padaryta...

Ir atsiduodu jai, manęs beveik sulaukusiai dienelei...

2016 03 12

Eirenė