Eglė
- Informacija
- Skaitytojų: 2552
Koksai beribis, egle, tavo skausmas,
Sunkus ir juodas lyg tamsi naktis.
Dukros gal išdavystė širdį spaudžia,
Gal Žilvino beprasmė netektis.?
Įskaudinta, liūdna ir nusiminus,
Su tamsiaspygle gedulo skara,
Tu man šiandieną primeni Tėvynę,
Didžiojoj kryžkelėj begrąžančia rankas,
Ir klausiančia savęs-ar viso šito reikia?-
Nuožmių pjautynių, melo ir klastos?
Ar ainiai kada nors nekeiks mus,
Kad nebranginom vardo Lietuvos?
O gal supras jie, kaip nelengva būna
Iš priespaudos pakilt ir atsitiest?...
Neveltui medžiais ošia tavo sūnūs,
Neveltui gedulo skara gaubies.