Melancholija

User Rating:  / 0

Informacija

Skaitytojų: 2341

Pasimetęs toksai ir abuojas

Abejingai stumiu dienas,-

Kažkaip keista suprast, kad jau moja

Iš anapus kaulėta ranka.

Kažkaip keista pajust, kad jau niekam

Niekada nebebūsi svarbus,

Kad jau priešai palengva palieka,

Kad jau greit ir draugų nebebus.

Kad jau baigiasi kelias palaukėj

Ir jau niekur manęs nenuves—

Savo rudenio dar tik sulauksiu

Ir ištirpsiu gervių klyksme.

• < Ankstesnis
• Sekantis >