***
- Informacija
- Parašė Daiva Rudelytė Stončienė
- Skaitytojų: 3002
Rugpjūčio simfonija groja tyliai, svajingai, liūdnai. Kodėl liūdnai? Todėl, kad išlydi vasarą į tolimą kelionę... Rugpjūtis palaimina ją sakydamas – sugrįši tu, atneši saulę ir meilę. O meilė viską sudėlioja, viską sujungia.
Mane į žemę rugpjūtis atnešė, ir aš dėkinga jam, kad aš galiu su vasara atsisveikinti ir pasakyti jai: „Sudie, iki pasimatymo, mieloji!“
Rugpjūtis pečius apkabino, savo šypsį paliko, į skruostą pabučiavo ir, pasiėmęs vasarą, iškeliavo į savo filosofiją.