Gimtinė
/ 0
- Informacija
- Parašė Danutė Monstavičienė
- Skaitytojų: 3641
Šis ir kiti eilėraščiai sudėti Danutės Monstavičienės knygelėje „Praeities keliai“
Toli nuo miestų triukšmingų,
Nuo vieškelių – dulkėtų, plačių,
Kur snaudžia senas miškas ramus
Buvo Andriuškaičių kaimas gražus.
Tas kaimas – gimtinė mana.
Ten ištartas pirmas žodis „mama“
Ten žengti žingsniai pirmi,
Išgirsti paukščių balsai linksmi.
Ten pažinta raidė pirma.
Išmokta vaikiška daina linksma.
Mokyklon kas rytas skubėta anksti.
Ten ir jaunystė atėjo brangi.
Gimtine mano, graži buvai,
Kai sode vyšnios žydėjo baltai,
Aplinkui augo klevai aukšti,
Pro šalį tekėjo upė srauni.
Augo vešlūs dobilai pakelėj,
Išdžiūvęs šienas kvepėjo pradalgėj,
Pavasarį gandralizdy gandrai
Iškėlę snapus kalendavo ilgai.
Darželyje gėlės žydėjo margai,
Žieduose dūzgė bičių šimtai,
Gera būdavo po sunkios dienos
Vakare klausytis dainos tolimos.
Seniai jau nutilo daina tolima,
Niekada nebesugirgždės svirtis sena,
Ar esam suaugę, ar buvom maži,
Gimtine, visada esi mums graži!