Rudenėlis
/ 1
- Informacija
- Parašė Vladė Mišeikienė
- Skaitytojų: 3056
Šoko, šoko rudenėlis
Lapus barstė, kaip pašėlęs.
Barstė ašarų lašus,
Juodas rudenio dangus.
Kapt, kapt lietaus karoliukai,
Krenta kaip maži žirniukai.
Pasislėpus po skėčiu,
Tavo šauksmą aš girdžiu.
Mano mielas, kur esi?
Tu vistiek manoj širdy.
Atsisukusi žiūriu –
Stovi šlapias po medžiu.
Mudu du - po skėčiu,
Klausomės lietaus lašų.
O nuo mūsų bučinių,
Daros šilta ir jauku.