Pabudimas

User Rating:

/ 0

Vėl tyliai iškrenta svajonės

Į sniego patalą, į tylą,

Į baltą sapną, iš kurio jos

Užmigusios nebepakyla.

Tačiau ugnis baltų kristalų

Nusrūva tylutėliai pirštais,

Lengvai plasnodama sutirpsta

Kaip ašara rudens po vasaros,

Kaip melsvos varsos vakaro,

Kaip gulbės sparnas, mestas

Nuo žaižaruojančio dangaus į ežerą,

Kad vėl galėtų skrist svajonė

Iš balto sapno patalo.