VAIKYSTĖ KARTŪNO SUKNUTĖM...

User Rating:

/ 0

Skiriu draugei Zuzanai

Užmerk akis – atbėgs takai vaikystės,

Gražiausios valandos šviesių dienų.

Išblukusios suknutės kartūninės

Gėlėtoj pievoj skraidė drugeliu...

Vasarvidžio vanduo Vieštovėj šiltas.

Suspurda saujoje maža žuvis.

O mūsų plaukus – tarsi švelnų šilką –

Gimtoji upė išskalauja vis...

*** *** ***

Vaikystės pirštuos jau senatvė ilsis...

Neaplenkė manęs skaudi dalia...

Jau draugės rankos plauna mano plaukus...

Jaučiu, kaip sklinda jos širdies šviesa.

Tu supratai, kad ašaros man rieda

Iš jaudulio, iš džiaugsmo, kad esi.

Basa vaikystė pievomis nubėga...

Išsaugojom draugystę širdimi.

2014 11 20