***
/ 0
- Informacija
- Parašė Ramutė Damulienė
- Skaitytojų: 3290
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.
V.Mačernis
Ką gi reiškia gyvent,
Kada dūžta nedūžtantis laikas?
Atsiklaupt, atsigerti vandens
Iš kibiro viso lyg vaikas.
Ir plačiom akim į tave,
O Būtie! Į tave pažiūrėti.
Lyja lyja dienom, tavyje
Rasiu kuo dar tikėti.
Atsivėrus visa širdimi
Lyg kraujuota žaizda priešais vėją,
O Būtie, aš tikėsiu tavim
Ir šiandien, ir rytoj kaip tikėjus.
Dūžta formos aplink, ir laike
Gal minutei sustoji, sekundei.
O paskui – tekinom į tave.
O Būtie! Tu vis gundai.