Lauros Lu knygos VOTAI pristatymas Staneliuose
/ 1
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 22 Lapkritis 2023 19:50
- Parašė Ilona Linkevičienė
- Skaitytojų: 6236
Lauros Lu knyga „Votai“ išleista 2017 metais, ją gavau dovanų senokai ir esu perskaičiusi ne kartą, bet sužinojusi, jog šios poezijos knygos pristatymas vyks netoli Plungės esančiuose Staneliuose, neatsispyriau norui dar kartą susitikti su pačia autore ir, kaip esam įpratusios, paplepėti apie „kosmosą“. Bet nesitikėjau, jog šįkart knygos pristatyme charizmatiškoji Laura, turinti neeilinių aktorės gabumų, išdės į šuns dienas visokius lyrinius nukrypimus ir bandys per tą valandėlę susirinkusiuosius išmokyti... kaip reikia kurti poeziją.
Jaukioje bibliotekoje užvirė šou, to tikrai niekas nesitikėjo!
„Jūs galvojate, kad reikia kankintis? Nieko panašaus! Tai yra kaip žaidimas! Mes gyvename tokiame tirštame informaciniame sraute, kai mūsų smegenis pasiekia visokios nesąmonės iš televizoriaus, radijo, interneto, knygų, pagaliau net kaimynės, klausančios - labas, ar pasisekė iškepti pyragą pagal tą receptą. Per dieną iš tokių „atakų“ susikaupia ir įstringa keletas gražių žodžių, frazių, įdomesnių minčių, kurias užsirašau. Žiūrėk, per savaitę aš jau turiu pakankamai medžiagos ir pradedu kažką lipdyti,“ – Laura entuziastingai kalbėjo, stengdamasi įtikinti, jog tikrai galima sukurti gražių pasveikinimo žodžių ir užrašyti ant atviruko brangiems žmonėms, užuot rinkusis „atviruką su tekstu“. „Tai buki, buki, už buką bukesni žodžiai, visiškai nuvalkioti - iki negalėjimo!”
Žinoma, tokia Lauros kalba uždegė mus, ir mes jau ėmėm galvoti, jog ir pas mus glūdi neatskleistas poezijos talentas, kuris netrukus pasimatys...
Lauros užduotys buvo parengtos puikiai, mes sugebėjom iš sukarpytų jos eilėraščių eilučių sudėlioti kažką panašaus į tekstą, neturintį logikos, užtat „poetišką“. Tokio žaidimo metu kūrybinė energija rodos, trykšte tryško, ir ko jau ko, bet juoko, net iki ašarų, netrūko, ypač lyginant mūsų „sukurtą“ „šedevrą“ su Lauros eilėraščio originalu. Po trijų užduočių ėmė ryškėti talentai ir dėstytis ateities planai apie poezijos būrelį Staneliuose.
„Aš norėjau jums sukurti linksmą, lengvą nuotaiką, ir, atrodo, pavyko,“ - susitikimo pabaigoje išsprūdo Laurai.
Žvelgiau į Laurą, labai gerai suprasdama ją. Kalbėti apie poeziją yra labai sunku – ją jauti arba... ne. Stengtis išaiškinti poeziją – bergždžias darbas. Tad ir tenka netikėtumu pribloškiančius, gilios minties ar vos tarp žodžių plevenančio jausmo kupinus ir susižavėjimą keliančius eilėraščius guldyti į knygą, laukiant savo skaitytojų. Ir tas aktorinis meistriškumas, slepiantis jautrų ir gilų pasaulio pajautimą – tik siekis išvengti tuščio balasto, susidūrus su nesusipratimais. Lauros poezija negailestingai skrodžia ir atidengia, pagauna ir užfiksuoja kažkokio „kosminio“ srauto virpesius ir pateikia ją - lakoniškai, fragmentiškai ar vos keliais žodžiais nuskaidrindama esmę.
Gulasi
rašmenys
susuktam
rankrašty
vaišės
ant stalo
vynas
nugertas
draugai
ligi grabo
nuvalkiotos
mantros
skepetoj
dūlančios
gyvėlio
maldos
gulasi
aistros
plėšau
nuo odos
atvaizdus
ne savo
2014.11.03 (Ne savo)
Laura Lu „Votai“.
P.S. „Buvo įdomus susitikimas, o jeigu norit daugiau sužinoti, patys pasikvieskit“ - šio puikaus pasakymo, nuskambėjusio renginyje, autorius nežinomas.