Vajos darbai

Requirements



Susitikimas su... savimi

 

- Iš Amerikos grįžo Juozas Bagdonas, - laikraščio redaktoriaus žvilgsnis nukrypo į mane. - Parodos atidarymas  - už valandos kultūros centre. Straipsnį reikėtų atiduoti iki darbo pabaigos. Spėsi?
- Jis dailininkas? - tik tiek spėjau susiorientuoti.
Mintys karštligiškai bandė ieškoti smegeninėje kokių nors sąsajų su kažkur girdėta pavarde. Laiko trūkumas užgesino netgi gėdos jausmą - net nežinau, kur ieškoti medžiagos apie šią asmenybę.
- Abstrakcionistas.
- Visiškai nesuprantamos teplionės? - pajuokavau.
Mes gerbėm redaktorių - jis buvo geraširdis ir protingas, todėl kalbėjom atvirai.
Šyptelėjęs supratingai linktelėjo galva.

* * *


Dar daug laiko iki parodos atidarymo.
Vėsioje salėje susisukusi į skarą šąla budėtoja. Iš nuobodulio įsmeigusi žvilgsnį į mano nugarą. (Gal dėl įmantraus megztinio? Hmmm... pati mezgiau).
Perbėgu akimis įrėmintą garbaus, bet nesuprasto dailininko biografiją (tokį pat aprašymą gavau redakcijoje, už kažko užsikabinsiu...). Lauke lyja, o čia vis maloniau. Tylų pusvalandį peržvelgsiu paveikslus, kurių dažnai nespėju kaip reikiant apžiūrėti per ypatų galvas parodos atidarymo šurmulio metu. Stengdamasi nekaukšėti batų kulniukais tuščioje salėje, vos ne ant pirštų galų prieinu prie pirmojo paveikslo.

Ir vos neištinka šokas.

Galinga energija - veržli, kunkuliuojanti - uždaryta paveikslo rėmuose. Iškart užhipnotizuoja, pagauna tarsi auką mano sielą ir įsitraukia į save paveikslo dvasia. O gal ji pati atėjo pas mane? Gal tai buvo mano ir paveikslo dvasios rezonansas? Nežinau. Aš išsigandau. ČIA - mano pasaulis, išreikštas spalvomis. Aš TAI  jaučiu, TAI žinau, TAI suprantu. Atrodo, kad į mane (ne aš į jį) spoksotų paveikslas. Ne, ne paveikslas, o mano antrininkas, kuris viską žino, viską jaučia. Kuriam nesumeluosi, nuo kurio nepabėgsi, nepasislėpsi. Taip, čia - aš, antroji aš, čia - mano vidus. Na, gal ne visai toks pat, bet labai labai panašus.


Einu nuo paveikslo prie paveikslo. Čia - mano svajonės. Tik man labiau patinka skristi virš jūros, o čia - žemė. Su upėmis, kalnais... Štai, va  - mano skausmas: raudoni, mėlyni, juodi skausmo pirštai, besigrabaliojantys manyje. Ateinantys, praeinantys... O čia? Nagi protas! Bent man taip atrodo! Nupieštas protas! Griežtas, tiesus, viską atspindintis! Kitame paveiksle jis jaukiasi ir virsta... jausmais? Taip, tos pačios spalvos - tik dabar jos kunkuliuoja (ak, nepastovume!) . Va - mano sapnas. Kai streikuoja širdis, visada jį sapnuoju. Pabudusi gaudau kvapą, sėduosi lovoje (taip lengviau) ir stengiuosi negalvoti apie košmarą. Tai kapinių paminklai. Nupieštas mirties kvapas. O štai ten - pati Jos Didenybė Mirtis. Šio paveikslo aš bijau, nenoriu, negaliu į jį žiūrėti, net būti prie jo... O kas čia? Nebesuprantu. Atrodo, kad paveikslas man kalbėtų svetima kalba - jaučiu nuotaiką, intonacijas, o ką nori pasakyti - nebesuprantu. Ir čia - visai nieko nesuvokiu. Kas tai?


... Koliaže ispanė šoka flamenko. Kur tas paveikslas, kuriame mano siela nemokėdama, vien tik jausdama - šoktų! Nes man labai patinka flamenko!


... Dar liko laiko iki parodos atidarymo. Budėtoja vis dar šąla. Vienintelė mistiško susitikimo liudininkė. Taip ir nepastebėjusi nieko daugiau, tik mano nugarą paveikslų fone.

* * *

Pirmasis straipsnis maloniai nustebino redaktorių ir atvėrė duris pokalbiui su Juozu Bagdonu (dailininkas prisipažino, kad paprastai nekalba nė su kuo apie savo meną - man padarė išimtį). Pažįstami prisipažino specialiai ėję į parodą. Vėliau interviu su menininku buvo išspausdintas "Literatūroje ir mene". (Tą laikraščio iškarpą ir šiandien tebesaugau.) Prieš metus sukurta laida apie Juozą Bagdoną (scenarijus, režisūra ir montavimas, patys, suprantate, kieno...) Pats menininkas dar ir šiandien gyvas, nors nuo devyniasdešimtojo  jubiliejaus praėjo net trejetas metų, o aš - nereta viešnia dailininko namuose.

Todėl man skaudu žiūrėti į išleistą (tiesa, gana kokybišką) J. Bagdono paveikslų reprodukcijų albumą - jame matyti ... tik spalvotos teplionės... Kai tuo metu jo dovanoti paveikslai susukti ritinėliuose guli muziejų saugyklose, palaidoti... netikėtiems atradimams...