Angelai

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vaidas Rudelis

Skaitytojų: 2830

Verkit, angelai –

gyvenimas jūsų beprasmis...

Verkit aukštam danguj,

Prie savo Viešpaties kojų...

Jūs jau nebeturit

nieko prarasti, nei ko ieškoti.

Verkit , o žemė tedžiaugias –

Čia žydi gėlės,

Čia siaučia audros,

Dangus dažnai apsiniaukęs,

kančia lyg šešėlis klajoja...

Verkit šviesieji,

te jūsų ašaros krinta

į žemę, tamsos iškankintą.

Gyvenimo jūs nebeturit,

bet jūsų ašaros plauna

kiekvieno besimeldžiančio raudą...

Dabartis

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vaidas Rudelis

Skaitytojų: 2788

Nakties danguj paskendus nežinia,

Numiręs vėjas laukia valandos,

Kai atsivers kraujuojanti žaizda

Ir joj paskendus nebūtis dejuos...

Šešėliai skęsta laimės svajose,

Laukuos klajoja sutrūniję kryžiai,

Prisikelia be teismo vėlinių šviesa

Ir sveikina visus, gegužy grįžus

Iš laime skambančios vaikystės,

Iš žėrinčių nakties danguj žvaigždžių.

Iš kur, iš kur tik galima sugrįžti

Į dabartį tikėjimu skaisčiu...

Tavo žodžio tyloj

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vaidas Rudelis

Skaitytojų: 2818

Tavo žodžio tyloj 

Savo ašarą nuprausiu...

...nuolat laiko delne gimsta

tavo virpantis šešėlis

ir pasaulį palieka lyg dūmas

...išsisklaido debesys ir žėri

Tavo veidas

Tavo žodžių tyloj...

Energija iš almančios versmės...

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vaidas Rudelis

Skaitytojų: 2916

Energija iš almančios versmės

Tekės jau nebegyvu kūnu,

Tik žvakės, skaisčiai mirgančios, tikės,

Kad maldos dar ilgai nežūna...

O ilgesys lyg elgeta klajos

Užžėlusiais gyvenimo takais,

Sustos prie mirusios maldos

Ir ją prikels lengvai...

Norėtųs debesį suplėšyt,

Kuris užstoja šviesą saulės

Ir erdvėje skaisčioj sudėti

Paveikslą žodžių naują!

Ilgesys

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vaidas Rudelis

Skaitytojų: 2793

Mano mintys baltoj dykumoj

Tarp į į žemę krintančių žvaigždžių...

Ir kiekvienai šaukiu aš – sustok!

Nes tikiu, kad ten krenti Tu.

Į išplėstas manąsias akis

Ištiestas naktyje rankas...

Jos šešėliai tik tyliai sakys:

– Čia ne ta, čia ne ta, čia ne ta.

O ta, tikroji žvaigždė

Jau seniai dangaus šypsniu pavirto

Ja galiu aš lig skausmo tikėt

Purpuriniuos vaivorykštės pirštuos!

Poezija

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vaidas Rudelis

Skaitytojų: 2767

Prisikelia žodžiai

iš užmirštųjų kapaviečių...

...suluošinti, vos bepažįstami...

Kely į saulėtekį

klaupiuos prieš juos

ir atleidimo maldauju...