***
- Informacija
- Parašė Rūta Poškienė
- Skaitytojų: 4588
Kaip kas rytą – į klasę,
Suole mažas žmogus.
Akimis susirasiu
Kam šis rytas sunkus.
Gal kuprinės dirželis
Tau nutrūko staiga?
Gal dar rūpi darželis,
Ten lėlė palikta?
Gal mamos švelnios rankos
Nepaglostė tavęs?
Juk matau – nusiteikęs
Tu gerumą išmest.
Toks likimas. Turėsi
Savo lygtį pats spręst.
Jeigu klupsi – padėsiu
Tau išskleisti bures.
Ša. Užteks, pakalbėjom.
Vyksta jau pamoka.
Jau draugai nuskubėjo
Skaičių jūra marga.
***
- Informacija
- Parašė Rūta Poškienė
- Skaitytojų: 3164
Ruduo... Ruduo be pašalo.
Lietus smulkus ir įkyrus.
Dangus prakiuro ašarom
Ir mirkdo tėviškės laukus.
Graudi lašų simfonija
Skambės. Purslai papuoš balas...
Skaudu, kai tu meluoji man...
O aš? Tavim tikėjau aš...
Ilgai aš lauksiu pašalo.
Lietus, lietus ilgai dar lis...
Ilgai dar verks be ašarų
Iš skausmo įžeista širdis...
***
- Informacija
- Parašė Rūta Poškienė
- Skaitytojų: 3144
Skiriu J.A.
Tavo žvilgsnis švelnus, netikėtas,
Lyg strėlė užlaužta – neišimt – širdyje.
Laimės mirksnis kadaise žadėtas,
Šviečia, šildo, rusena karšta žarija.
Ar būna rudas rubinas, ar būna?
Ar būna rudas deimantas, ar būna?
Kaip pamiršti man tavo akis?
Kaip pamiršti man tavo akis?
Kas pasakys?
Ar būna rudas rubinas? Aš nežinau...
Kad būna rudas deimantas, knygoj radau,
Bet man nuo to nė kiek ne lengviau...
Kaip pamiršti man tavo akis?
Kaip pamiršti man tavo akis?
Tavo žvilgsnis švelnus, netikėtas,
Įsirėžęs giliai, taip giliai manyje...
***
- Informacija
- Parašė Rūta Poškienė
- Skaitytojų: 3149
Patikėjau tavim. Ir mylėjau.
Deja! Šito tau nereikėjo.
Mano meilė pavirs bedale svajone,
Šaltu rytmečio vėju.
Nemylėjai juk tu.
Gal tiktai vaidinai.
Nesakyki – dar kartą.
Nedainuota kartu,
Neskambės jau daina,
O žodžius vien kartoti neverta...
Jeigu meilę išduos,
Netikėk atgaila,
Dar skaudžiau – antrą kartą...
Pasiklydus laukuos
Nebegrįš jau daina,
Veltui lauksi parimus prie vartų...
***
- Informacija
- Parašė Rūta Poškienė
- Skaitytojų: 3212
Dar šįryt paukščiai skrido...
Ar svarbu?
Pienių laukai sužydo...
Ar svarbu?
Gal būt svarbiau,
Kai šypsena veide kam tviska?
Juk tai svarbu –
Nenusiminti, nepasenti,
O gal svarbu, svarbiau už viską
Padėt kitam gyventi?
Dėkinga Tau. Už žodį, žvilgsnį.
(Ne visada, kai skauda, matom.)
Juk taip svarbu, kad liūdną mirksnį
Kažkas tave suprato...