***

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Regina Kajutienė

Skaitytojų: 3508

Aš  – smiltelė ant tėviškės kelio,

Aš – lapelis, nukritęs nuo beržo.

Vėjo blaškoma lyg pasiklydusi

Aš brendu per gyvenimą margą.

Šauksmas

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Regina Kajutienė

Skaitytojų: 3668

Aš alkana – numesk man duonos plutą.

Aš alkana – paduok man taurę vyno.

Aš alkana – ištark man šiltą žodį,

Pakelki mano širdį iš purvyno.

Krikšto žvakė

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Regina Kajutienė

Skaitytojų: 3550

Nepamenu, kas uždegė man krikšto žvakę –

Tą pirmą šviesulį gyvenimo kelių.

Tiktai žinau, kad metai bėga lyg patrakę,

Lig šiolei jų pavyti negaliu.

Daug slenksčių perlipau, daug perbridau negandų,

Į praeitį daug nulydėjau traukinių,

O krikšto žvakė nepaliauja degus

Lydėdama mane gyvenimo keliu.

Kur atgaiva?

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Regina Kajutienė

Skaitytojų: 3345

Kaitra lyg pamotė įširdus

Sudegint užsimojo viską,

Kas dygo, augo ir žydėjo,

Net patį karštą saulės diską...

Nei debesėlio, nei vėjelio.

Žemelė skeldėja iš skausmo.

Kur atgaiva, kur tas šaltinis,

Kuris į širdį lieja džiaugsmą?

Kaitra lyg žiežula piktoji

Sudegint užsimojo viską.

Atsiųsk, Aukščiausias, debesėlį,

Uždenki karštą saulės diską.

Lietuvos krikštas

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Regina Kajutienė

Skaitytojų: 3393

O Lietuva, Perkūno žeme,

Ilgai Tu švento krikšto negavai.

Alkakalniuos ugnis kūrenos,

Šventi Tau buvo akmenys ir ąžuolai.

Kai suklupai prie Dievo kojų,

Kai su kryžiuočiais baigėsi karai,

Didikai vienas kitą šaukė broliais,

Bažnyčių bokštuos sugaudė varpai.

Ilgai dar verkė lietuvaičiai,

Bekirsdami šventas girias,

O vaidilučių vainikėliai

Gelmėj paskendo paskui jas.

Žyniams vešlias barzdas nukirpo,

Krivulės sudegė laužuos,

Kariūnus, gynusius Tėvynę,

Pradėjo laidoti kapuos.

Be aukuro ugnies, be krikšto

Vaidenos jie senoj pily.

Širdis Krivių Krivaičio plyšo

Kai žiebėsi laikai kiti.

Jau daugel šimtmečių prabėgo,

Kai krikšto šventinam žvakes,

Kai maldose mes minim Dievą,

Pamiršę protėvių dvasias.

Šiandieną Tu – Marijos žemė,

O mes – Jos mylimi vaikai.

Alkakalniai ir šventos girios –

Tai jau istoriniai laikai.

Lietuva – dainorėlių šalis

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Regina Kajutienė

Skaitytojų: 3522

Daina – lakštingalų trelės,

Daina – tai širdies virpesys,

Daina – tai prie kelio smūtkelis

Ir Tėvynės švelnus ilgesys.

Dainomis ir lopšinėm švelniom

Mus sutiko ir mus išlydėjo.

O vergijos juodžiausioj nakty

Mūsų dainos lyg ginklai skambėjo.

Prisikėlė taip pat su daina.

Mes dainavom ir nieko nepaisėm.

Amžinybėn lydėjom draugus

Su giesmėm ir dainom apie Laisvę.

Lietuva – dainorėlių šalis.

Dainą traukia ir jaunas ir senas.

Dainose mes išsakom jausmus,

Dainos – mūsų gyvenimo penas.