Jiems danguje nebuvo vietos
- Informacija
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 688
Kažkoks keistuolis
Juos ištraukė iš šiukšlyno
Po remonto bažnyčioje.
Jie buvo mediniai, sutrupėję
Ir sudarkyti.
Jis juos nuprausė tvenkinyje
Lyg gyvus
Naminių ančių
Ir smalsuolių akivaizdoje.
Kai dulkės ir purvas nusiplovė,
Tos skulptūros pasirodė
Iš tikrųjų šventos –
Gal Svirskio –
Gal Šepkos darbo.
Tai buvo angelai
Be sparnų.
Jis juos parsinešė namo –
Jiems danguje
Nebuvo vietos.
1989 m.
Knygos bičiuliui
- Informacija
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 690
Simono Daukanto bibliofilų klubo himnas
Atverkime duris į Lietuvą,
Su meile, su protu, su sąžine.
Ir kaip didžiulę knygą verskime,
Istorijos kiekvieną lapą.
Ne vieną mintį gyvą
Sava širdimi pajauskime
Ir kelkime, kelkime, kelkime
Kultūros darbininkų atminimą.
Žodį, knygą, vardą pamirštą
Tėvynei sugrąžinkime.
Šiam reikalui kilniam,
Knygos bičiuliai , pasišvęskime.
1986 m.
Kas jie
- Informacija
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 690
Jie plepės,
Bet dirbti nemokės.
Jiems pakaks entuziazmo
Gyventi pertekliuje.
Visiems paminklų neužteks,
Vieni norės poilsio,
Kiti užsimiršimo,
Treti valstybės gero.
Mele garuos jų idealai.
Jie šluos iš lovio viską,
Plėsis medžioklės plotai
Ir skolų duobė.
Liesės valstybės piniginė,
Daugės elgetų, kvaišalų
Ir parazitų.
2000 m.
Musė
- Informacija
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 692
Musės gaudymas visą dieną
Ir dar kelias savaites
Tame mėnesyje
Pasibaigė pergalingai.
Tuo tikslu įvyko susirinkimas.
Pirmasis kalbėtojas
Išsireiškė hamletiškai:
„ Užmušti ar palikti gyvą –
Štai kur klausimas!
O jei atlėks ir zys į ausį“
Antrasis aiškiai krypo
Į priežastingumą:
„ Iš kur ji galėjo čia atsirasti“
Trečiasis prabilo gailestingai:
„ Palikim ją gyvą, pati nudvės“.
Ketvirtasis buvo demokratas:
„Duokim ir kitiems pasisakyti“.
Penktasis neturėjo savo nuomonės,
Todėl trypė atsistojęs vietoje.
Šeštasis buvo abejingas:
„ O kas man rūpi“.
Septintas buvo karštakošis:
„Duokim jai pipirų, kad nezystų“
Aštuntasis buvo kritiškas:
„Baikim šią komediją“.
Kol jie visi kalbėjo,
Musė pasikėlė ir išėjo ...
1987 m.
O knyga švies ir švies
- Informacija
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 687
Žygiui pėsčiomis „ Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus“ atminti
Rudens vėjai papūs,
Kas norės priartės prie žvaigždės,
Savo žemę prieis pėsčiomis,
Kas norės.
O jei šauks iš paskos
Vėjams kaukti, šunims loti,
Eik prieš vėtrą smarkiau,
Knygą spausk prie širdies.
Šiaurys lapą nuplėš,
Prirašytą rudens,
O knyga švies ir švies,
Nesutems, nesutems.
1986 m.
Ne juokai
- Informacija
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 682
Tvirtai nusprendžiau:
Eisiu į turgų.
Pirksiu juoką sveiką
Kaip arklį –
Išžiodysiu,
Dantis apžiūrėsiu.
Sakai: ne visi namie.
Manęs neapgausi –
Jau metai dveji,
Kai nesijuokiu.
Sakai : daktarai padės.
Jie fantastai!
Ką? Brangiai kainuos!
Ne už ačiū!
Išsilygsiu
Nors šypsenėlę mažytę.
1986 m.
O, kas man rūpi
- Informacija
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 677
Pavasari,
Bičiuli lauktas,
Prisėskim ant suolelio.
Ką šaltoka?
Šokim į autobusą
Ir prisiglauskim
Prie žmonių.
Ar šilčiau?
Ledai tarp jų.
Ko netirpdai?
– O, kas man rūpi.
Tai lipk lauk,
Ir sėskis ant suolelio,
Su tais,
Kurie bejausmiai.
O gal tu neblaivus?
Žmonės mašinose užsidarę
Lyg piniginėse,
Sušildyk juos!
– O, kas man rūpi.
Jie šiltuose drabužiuose
Žiemoja.
Pažadink juos!
– O, kas man rūpi
Tu netikras pavasaris,
Jei šalta tarp žmonių.
Tu tik šiaip sau
Užsispyręs žemaitis.
1987 m.