Vajos darbai

Requirements



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



Viešnagė poetės B. Lengvenienės namuose

 

Advento penktadienį „Vingiorykštės“ literates į viešnagę Rietave pakvietė Petras Lengvenis.

 

 

Laikas bėga nenumaldomai ir greitai. Rodos, visai neseniai braukėm ašaras, išlydėdami Anapilin savo klubo narę Birutę Lengvenienę, o štai praėjo daugiau kaip metai, kai jos palaikai ilsisi Rietavo kapinaitėse – visai netoli jos buvusių namų Ramybės gatvėje. Ant poetės kapo sušalusios – ir dėl to tarsi gyvos! – raudonos rožės, baltos chrizantemos, skirtos mirties pirmosioms metinėms paminėti.

 

 

 

Tą vakarą literačių uždegtos žvakutės skleidė šiltą šviesą giedro ir nešalto žiemos vakaro prieblandoje, tarsi patvirtindamos: mes mylim ir prisimenam tave, Birute. Ir skaitom tavo kūrinius.

Advento vakarą besisvečiuojant našlio Petro Lengvenio jaukiuose namuose, ne kartą skambėjo Birutės eilėraščiai. Kaip sakė literatų klubo pirmininkė Adelė Daukantaitė Šeškauskienė, ji beveik visada su savimi nešiojasi B. Lengvenienės poezijos rinktinę, kad galėtų susitikimuose pasidalyti poetės eilėmis – lengvomis, skambiomis ir emocingomis, parašytomis išgyvenant ir gilų skausmą, ir didžiulę meilę, matant žmonių vargus ir geliant su aštriu ir taikliu humoru, kurio poetė nestokojo. Jos kvatojimas ir tiesiai pasakyti nenudailinti žodžiai, taiklūs pašmaikštavimai ir gilūs išgyvenimai – visiems mums artimi, suprantami ir brangūs. Daugel jos eilėraščių jau tapo dainomis, perduodami iš lupų į lūpas, perrašomi, deklamuojami įvairiomis progomis.

 

 

 

Ypač šilti prisiminimai aplankė literates apžiūrinėjant Birutės Lengvenienės atminimui įrengtą kambarį. Jos vyras Petras bene du mėnesius plušėjo, kol sutvarkė eksponatus.

 

Čia pat ir užrašas: „Švarūs namai – veltui praleisto laiko rodiklis“. Tai buvęs vienas iš mėgstamiausių Birutės pajuokavimų, iš jos lūpų ne kartą girdėtas. Nejučia su nuostaba apsižvalgai – o juk čia taip švaru, jauku ir gražu! Tada ateina suvokimas – Birutė tikrai galėjo būti rami dėl namų, nes jais ypač rūpinosi jos vyras Petras – rūpestingas, mylintis ir padedantis žmonai. Štai todėl Birutė Lengvenienė galėjo savo energiją ir jėgas skirti ypač aktyviai sportinei, kūrybinei ir visuomeninei veiklai. Didžiuliu talentu apdovanota, ji galėjo būti savimi ir jaustis laiminga, galėdama kurti ir dirbti, kai šalia – tikras gyvenimo draugas. Penkiasdešimt metų pragyventa kartu! Vis palaikant vienas kitą.

 

 

 

 

Ne vien namais Petras rūpinosi. Jo veikla pavydėtinai smagi – Žemaičių draugijos narys, aistringas medžiotojas (nušovęs ne tik žvėris, bet ir... ne vieną gerą kadrą fotoaparatu). Petras Lengvenis ne tik šoka folkloriniame ansamblyje, bet ir vaidina Žemaičių mėgėjų teatre Rietave. Taip pat rašo ir Žemaičių draugijos metraštį.

 

 

 

Tą vakarą besidalinant prisiminimais apie įvairiausius nutikimus, būta ir juoko, ir ašarų. Prisiminus gražiai nugyventus metus našlio akyse atsiranda liūdesys. Jaukiuose namuose nebėra Birutės, vaikai sukūrę savo šeimas. Svečiai, nors ir laukiami, tačiau - laikini džiaugsmai. Ir paguodžia tik tai, kad tas likimas buvęs tarsi Dievo pirštu palytėtas. Abiem – su Birute.